Į valdančiosios koalicijos bei naujos Vyriausybės formavimo reikalus pasinėrusiems kairiesiems pastaruoju metu buvo didesnių rūpesčių nei partijos vedlio rinkimai, todėl apie galimą naują demokratijos šventę joje dar kalbama mažai.
Vis dėlto socialdemokratams ilgainiui šios temos gali būti sunku išvengti, ypač, jeigu kils ir daugiau klausimų, kas tempia valdžios vežimą, o kas jį galbūt vairuoja nuo galinės sėdynės?
Tokių klausimų jau dabar kilo opozicijai, kurios atstovai suabejojo, ar formuodama naująjį Ministrų kabinetą I.Ruginienė visas vadžias tikrai laikė savo rankose.
Panašu, jog ir patys socialdemokratai dar neturi aiškaus atsakymo, kas diriguoja pokyčiams valdžioje ir kas, pasitraukus G.Paluckui, šioje partijoje turi didžiausią svorį bei lemiamą žodį. Ar nauji kairiųjų vedlio rinkimai išsklaidytų kylančias abejones?
Neatskleidžia savo planų
Dauguma 15min kalbintų socialdemokratų neabejoja, kad būsimų partijos pirmininko rinkimų favoritas yra aiškus iš anksto – pergalė prognozuojama didelį partijos bičiulių palaikymą turinčiam Mindaugui Sinkevičiui.
Pagal partijos statutą, pirmuoju partijos vadovo pavaduotoju gegužę vykusiame suvažiavime tapęs Jonavos meras šį postą iki kadencijos pabaigos (dar beveik dvejus metus) gali išsaugoti ir be naujų rinkimų.
Tiesa, niekas jam nedraudžia siekti visuotinai išrinkto partijos lyderio antpečius užsidėti anksčiau. Ar M.Sinkevičius to nori ir, ar sieks? Politikas kol kas garsiai nėra įvardijęs bent kiek aiškesnio scenarijaus, kuriuo keliu partija bandys spręsti joje vis kylančias lyderystės problemas.
Jos ypač išryškėjo, kai kairiuosius į pergalę Seimo rinkimuose atvedusi Vilija Blinkevičiūtė premjero postą perleido buvusiam socialdemokratų vedliui G.Paluckui.
Lyg iš niekur nukritęs reikšmingas postas šiam politikui vėliau nutiesė žalią koridorių ir į partijos vadovo kabinetą, bet į skandalus praėjusią vasarą įsivėlęs G.Paluckas galiausiai buvo priverstas pasitraukti iš abiejų kėdžių.
Atsitraukia, kad sugrįžtų?
Dabar jau buvusio premjero grįžimas į partijos vadovo postą buvo dėsningas ir logiškas, bet neatrodė, jog partiečių būtų sutiktas labai entuziastingai.
Tuomet kalbėta, kad daug didesnio jų palaikymo esą galėjo tikėtis M.Sinkevičius. Vis dėlto pastarasis, nors ir sulaukė jam palankaus Aukščiausiojo teismo sprendimo vadinamojoje čekiukų byloje, su premjeru nusprendė nesivaržyti dėl Vilijos Blinkevičiūtės palikimo.
M.Sinkevičiaus atsitraukimas politikos stebėtojų tada buvo suprastas paprastai – esą Jonavos meras nori leisti nurimti aistroms ir galbūt sulaukti palankesnio momento įžengti į nacionalinės politikos areną.
Toks šansas jam buvo atsiradęs visai netrukus, kai liepos pabaigoje griuvo G.Palucko vadovaujama Vyriausybė. Socialdemokratai neabejoja, jog premjero postas M.Sinkevičiui ir vėl buvo pasiekiamas ranka.
Šaltiniai partijoje teigia, kad tam kliūčių esą nematė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Bet ne kartą įvairiose situacijose žingsnį atgal žengdavęs politikas atsitraukė ir vėl, rampų šviesą nukreipęs į laikinosios Vyriausybės ministrus – ilgametį bendražygį Eugenijų Sabutį ir politikos naujokę I.Ruginienę.
Oleko veržlumas suerzino partijos bičiulius.
Politikos užkulisiuose girdėti įvairiausių versijų, kodėl M.Sinkevičius pasielgė būtent taip.
Dalis socialdemokratų aiškina, jog apdairus politikas galbūt suprato, kad neišvengs nepageidaujamo dėmesio ir gali tapti nauju politinių oponentų taikiniu – ne tik dėl garsiosios čekiukų bylos, bet ir dėl į viešumą galinčių iškilti naujų istorijų.
Kai kurie su 15min savo įžvalgomis dėl M.Sinkevičiaus planų sutikę neoficialiai pasidalinti socialdemokratai svarstė, jog galbūt laikinasis partijos vedlys dar kartą atsitraukė tam, kad į politinę sceną galėtų įžengti, kai pajus, kad jau nėra trukdžių premjero vaidmeniui.
Tiesa, tam būtina sąlyga – prastas I.Ruginienės pasirodymas ir jos vadovaujamos Vyriausybės griūtis.
