D.Grybauskaitė aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, pliekdama iki šiol buvusią valdžią, kuri nesugebėjo suvaldyti ekonomikos krizės. Naujoji valdančioji koalicija dėl tokių pareiškimų ploja eurokomisarei katučių ir nuolat pabrėžia, kad ji būtų puiki kandidatė prezidento poste pakeisti Valdą Adamkų, rašo „Kauno diena“.
Naujosios Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius ne kartą sakė, kad siūlytų konservatoriams palaikyti D.Grybauskaitės kandidatūrą, jeigu eurokomisarė sumanytų dalyvauti rinkimuose. Didelė dalis kitų politikų irgi labai palankiai atsiliepia apie D.Grybauskaitę kaip kandidatę į Lietuvos vadovo postą.
Pasak vienos naujausių apklausų, D.Grybauskaitė surinktų ne mažiau 40 proc. balsų ir daugiau kaip dvigubai aplenktų visus kitus potencialius kandidatus į prezidento postą.Bene visos visuomenės nuomonių apklausos irgi rodo neįtikėtiną Europos Komisijos (EK) narės, atsakingos už finansinį programavimą ir biudžetą, populiarumą. Pasak vienos naujausių apklausų, D.Grybauskaitė surinktų ne mažiau 40 proc. balsų ir daugiau kaip dvigubai aplenktų visus kitus potencialius kandidatus į prezidento postą.
Bet pati eurokomisarė nėra pasakiusi, kad tikrai dalyvaus prezidento rinkimuose, nors iki jų liko tik penki mėnesiai. „Apie tai dar anksti kalbėti“, – taip šiomis dienomis apie dalyvavimą prezidento rinkimuose atsakė populiariausia šalies politikė.
Dalis politikų jau anksčiau gana tvirtai teigė manantys, kad eurokomisarė tikrai neis į prezidentus. „Jau seniai sakiau, kad ji nedalyvaus rinkimuose. Tai man leidžia sakyti įvairios gaunamos informacijos ir padėties analizė“, – tvirtino buvęs premjeras, opozicinių socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas.
Valdančiųjų liberalcentristų vadovas Artūras Zuokas, paklaustas, ar turi patikimos informacijos apie D.Grybauskaitės intencijas dalyvauti prezidento rinkimuose, atsakė: „Atvirkščiai – turiu patikimos informacijos, kad ji nedalyvaus.“Tai, kad D.Grybauskaitė neketina siekti Lietuvos vadovo pareigų, gali patvirtinti ir pareiškimai, jog ji turinti „dar beveik metus dirbti EK ir kol kas galvojanti, kaip kuo geriau atlikti šias pareigas iki galo“.
D.Grybauskaitės kadencija EK baigsis kitų metų spalį. Vasarą išrinkus naujos sudėties Europos Parlamentą bus pradėta formuoti nauja EK, todėl Lietuvai rugpjūtį arba rugsėjį reikės priimti sprendimą dėl savo deleguojamo komisaro, primena „Kauno diena“.
Prezidento rinkimai vyks kiek anksčiau, nei baigsis EK kadencija. Tai, kad D.Grybauskaitė neketina siekti Lietuvos vadovo pareigų, gali patvirtinti ir pareiškimai, jog ji turinti „dar beveik metus dirbti EK ir kol kas galvojanti, kaip kuo geriau atlikti šias pareigas iki galo“.
Didžioji dalis visuomenės D.Grybauskaitę garbina ir mato kaip dar vieną Lietuvos gelbėtoją. Tačiau yra nemažai politikų, atsargiau ir netgi gana skeptiškai vertinančių D.Grybauskaitės pareiškimus bei sugebėjimus.
Kai kurie politikai, net ir iš valdžią perėmusios centro dešinės koalicijos, nėra patenkinti, kad eurokomisarė gana aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime, reikšdama kritišką nuomonę apie valstybės ekonominę padėtį ir finansus. „Reikia sutikti, kad jos pareiškimai kartais yra pernelyg kietakaktiški, peržengiantys tam tikras ribas“, – teigė A.Zuokas.
Jis patvirtino, kad vieną didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų valdantys skandinavai uždarė 150 mln. litų kredito liniją, skirtą Lietuvos verslo ir kitiems projektams. Toks sprendimas priimtas po itin niūrias artimiausios ateities perspektyvas žadančių naujojo premjero ir D.Grybauskaitės pareiškimų.
Norint padėti ir patarti, galima pakalbėti susitikimuose su valdžios atstovais, uždaruose posėdžiuose, o ne iš viešų ir aukštų tribūnų, kai girdi visa Lietuva, – pastebėjo A.Zuokas.A.Zuokas eurokomisarę vadina viena geriausių biudžeto ir finansų sistemos specialisčių ir mano, kad jos patarimai dažniausiai yra naudingi. Tačiau liberalcentristų lyderis atkreipia dėmesį, kad pastabas dėl Lietuvos padėties ir receptus tai padėčiai gerinti ji galėtų reikšti ne viešai, bet valdžiai „į ausį“.
„Norint padėti ir patarti, galima pakalbėti susitikimuose su valdžios atstovais, uždaruose posėdžiuose, o ne iš viešų ir aukštų tribūnų, kai girdi visa Lietuva. Tokiu būdu išsakytos pastabos toli gražu ne visada padeda gerinti padėtį", – pastebėjo politikas.
Kitų ES valstybių deleguoti eurokomisarai išties nepliekia taip savo šalių kaip D.Grybauskaitė. Pavyzdžiui, EK narys iš Latvijos Andris Piebalgas vos kelis kartus šiemet pasirodė latvių žiniasklaidoje su pareiškimais apie energetikos ES problemas. Bet jis niekur nepriekaištavo savo šalies valdžiai dėl jos vykdomos energetikos politikos, rašo „Kauno diena“.
Kadenciją baigęs prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas nenoriai komentuoja D.Grybauskaitės pareiškimus ir jos galimą dalyvavimą ar nedalyvavimą Lietuvos vadovo rinkimuose. „Ji mano auklėtinė, nes būtent mano Vyriausybėje ji buvo finansų ministrė, mes kartu trejus metus dirbome“, – sakė A.Brazauskas.
Tačiau paklaustas, kaip vertina eurokomisarės pareiškimus apie Lietuvos padėtį, ekspremjeras užsiminė: „Tokio lygio ir rango specialistui nederėtų lįsti į politiką.“
