Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojus įstatymo pataisai dėl motinystės pašalpos skyrimo, lieka neaišku, už kokias darbines veiklas gautos pajamos, kurios nėra draudžiamosios, sumažina motinystės išmokas.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme rašoma: „Jeigu pašalpos gavėjas pirmaisiais vaiko auginimo metais iš vykdytos darbinės veiklos gauna pajamų, kurios nėra draudžiamosios pajamos, jam mokamas pašalpos ir atitinkamą mėnesį turėtų pajamų skirtumas.“
Įstatymas jau veikia, o poįstatyminio akto, kuris apibrėžtų, kas tiksliai yra iš vykdytos darbinės veiklos gautos nedraudžiamosios pajamos, nėra.
Nori užbėgti įvykiams už akių
Tam tikrą akcijų portfelį sukaupusi Bernadeta sunerimo – ar už jas gaunami dividendai gali būti traktuojami kaip iš darbinės veiklos gautos pajamos?
Kodėl vėliau, kai turėčiau džiaugtis sulaukusi atžalos, turėsiu gadintis nervus ir aiškintis su „Sodra“, jei ji dėl gaunamų pajamų man sumažins pašalpą?
„Skaitant įstatymą tarsi būtų galima teigti, kad dividendai nekelia grėsmės motinystės pašalpos dydžiui, nes akcijų turėjimas ir dividendų gavimas, mano manymu, nėra darbinė veikla: nėra darbo sutarties, verslo liudijimo ir panašiai, nors reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį. Be to, tai nėra veikla, duodanti pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos ir apskritai tai nėra draudžiamosios pajamos“, – samprotavo motinystei besirengianti moteris.
Tačiau dėl viso pikto ji nusprendė gauti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) atstovų išaiškinimą ir jų pasiteiravo, ar nedraudžiamosioms darbinės veiklos pajamoms priskiriami ir dividendai? Ar priskiriamos pajamos, gautos pardavus akcijas, įsigytas iki nėštumo ir gimdymo atostogų? Ar motinystės pašalpos nesumažina nėštumo ir gimdymo atostogų metu (iki vaiko priežiūros atostogų) gautos pajamos?
„Noriu apsidrausti. Kodėl vėliau, kai turėčiau džiaugtis sulaukusi atžalos, turėsiu gadintis nervus ir aiškintis su „Sodra“, jei ji dėl gaunamų pajamų man sumažins pašalpą?“ – retoriškai klausė Bernadeta.
 |
| Apie ką galvoja būsimieji tėčiai |
Aišku, kad niekas neaišku
Iš pradžių Bernadeta galvojo, kad jos nerimui nuslopinti užteks skambučio „Sodros“ konsultantams. Tačiau kiek kartų su jais kalbėjo, tiek gavo skirtingus atsakymus.
„Viena konsultantė net prajuokino: „Aš nežinau, bet sujungsiu su specialistu, kuris pasakys, kas yra dividendai.“ Suprantama, konsultantės negali visko išmanyti apie ekonomiką, bet kaip joms susigaudyti situacijoje, jei net nėra galimybės remtis įstatymu – jis neišbaigtas, todėl jį galima interpretuoti, kaip nori. Kita gi aiškino, kad turiu savo akcijas parduoti – dėl visa ko... Bet jei niekas nieko nežino, tai dėl ko?“ – klausė miglotose įstatymo džiunglėse pasiklydusi pašnekovė.
Konsultantės negali visko išmanyti apie ekonomiką, bet kaip joms susigaudyti situacijoje, jei net nėra galimybės remtis įstatymu – jis neišbaigtas, todėl jį galima interpretuoti, kaip nori.
Po kelių nesėkmingų bandymų ji suprato, kad pokalbiai telefonu abejonių neišsklaidys, todėl į „Sodrą“ kreipėsi raštu ir pareikalavo pateikti konkretų sąrašą, dėl kokių pajamų gavimo mažėja motinystės pašalpa.
„Sulaukiau specialistės Gitanos Sabalienės skambučio, kuri sakė, kad ruošia man atsakymą raštu, tačiau ketina išeiti atostogų ir skambina įspėti, kad nieko konkretaus neparašys, nes nežino, ką – nėra įstatymo nuostatų. Nuostatos turėjo būti parengtos iki 2013 metų birželio 30 dienos, bet jų nėra“, – pasakojo Bernadeta.
„Sodros“ atstovė būsimai mamai geranoriškai pasiūlė raštu kreiptis į „Sodros“ valdybą. Tokiu atveju atsakymo galima sulaukti apie mėnesį.
„Tačiau ką man atsakys, jei nėra įstatymo nuostatų? O aš jau po dviejų savaičių išeinu į dekretines. Nepriimsiu „Sodros“ pastabos, kad aiškinuosi paskutinę minutę – mano bendravimas su įstaiga tęsiasi jau daugiau nei mėnesį, – atkreipė dėmesį Bernadeta, siekianti viską detaliai išsiaiškinti apie savo teises ir būsimas motinystės pašalpas, kad vėliau nebūtų apšaukta sukčiautoja. – Tačiau panašu, kad „Sodrai“ lengviau mokėti pašalpas socialiai remtiniems žmonėms, o ne aiškintis su tais, kurie stengiasi užsidirbti.“
Bernadetos bendravimas su valstybine institucija formaliai baigėsi liepos 26 dieną, kai moteris vis dėlto sulaukė raštiško atsakymo. Po jo tapo aišku, kad niekas neaišku.
„Informuojame, kad Įstatymo nuostatoms dėl motinystės pašalpos skyrimo, įsigaliojusioms nuo 2013–07–01, nėra patvirtinti Nuostatų pakeitimai. Išsamiau paaiškinti motinystės pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarką jūsų nurodytu atveju neturime galimybės“, – oficialiame rašte atsakė „Sodros“ Vilniaus skyriaus atstovė G.Sabalienė.
 |
| Kūdikis |
Teisybės tektų ieškoti teisme
„Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Žilionis portalui 15min.lt paaiškino, kad tai, kas yra draudžiamosios pajamos, apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
Ekonomikos žodynas aiškina, kad skirtumas tarp darbo ir ne darbo pajamų yra santykinis. Vadinasi, ginčytinas. Kaip kam patogiau.
Tai – visos asmens pajamos, nuo kurių priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų valstybinio socialinio draudimo pašalpos bei nedarbo valstybinio socialinio draudimo išmokos.
Visos kitos pajamos, pavyzdžiui, dividendai ar už parduotas akcijas gautos lėšos, nelaikomos draudžiamosiomis pajamomis.
„Jos nėra laikomos ir darbinėmis pajamomis“, – užtikrino M.Žilionis.
Tačiau vis dar lieka neaišku, ką laikyti darbine veikla, iš kurios gautos pajamos jau sumažintų motinystės išmokas?
Juk nedraudžiamosios pajamos gali būti gaunamos ne tik iš akcijų ar dividendų, bet ir iš nekilnojamo turto nuomos, t.t.
Nėra labai lengva pačiam paskaičiuoti, kai turi pajamų ne vienoje darbovietėje.
„Kur įstatymo nuostata, kas laikoma darbinėmis pajamomis? Kas tai apibrėžia: darbo sutarties buvimas, gyventojo pajamų mokesčio mokėjimas?“ – neatlyžo Bernadeta. – Ekonomikos žodynas aiškina, kad skirtumas tarp darbo ir ne darbo pajamų yra santykinis. Vadinasi, ginčytinas. Kaip kam patogiau. Todėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme viskas turėtų būti nurodyta konkrečiai.“
Ekonomikos žodynas sako, kad ne darbo pajamos yra pelnas, gaunamas už gamtos išteklius ir už kapitalą renta, dividendai ir palūkanos.
Tačiau ekonomine prasme skirtumas tarp darbo ir ne darbo pajamų yra santykinis, nes visus gamybos veiksnius galima laikyti „uždirbančiais” pajamas. Ne darbo pajamų (palūkanų, dividendų) šaltiniu dažniausiai yra investicijos – anksčiau sukauptų darbo pajamų rezultatas.
 |
| „Sodra“ |
M.Žilionis galiausiai pripažino: Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas jau veikia, o poįstatyminio akto, kuris apibrėžtų, kas yra iš vykdytos darbinės veiklos gautos nedraudžiamosios pajamos, nėra.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija portalui 15min.lt paaiškino, kad darbinės veiklos pajamomis laikytinos visos pajamos, gaunamos dėl asmens vykdomos veiklos (darbo), pavyzdžiui, gautos iš užsienio valstybės, savarankiškai dirbant ir t.t. Pinigai, uždirbti kaip dividendai ar iš nekilnojamojo turto nuomos, nėra pripažįstami darbinės veiklos pajamomis.
Tačiau kol visos darbinės veiklos nesugulė į oficialų dokumentą, galima sakyti, kad, sąmoningai ar ne, valstybė įstatyme paliko spragą, todėl motinystės ar tėvystės pašalpą gaunančiam asmeniui, kuriam dėl kokių nors už darbinę veiklą gautų pajamų, kurios nėra draudžiamosios, išmoka vis dėlto bus sumažinta, teisybės tektų ieškoti teisme.
 |
| Mama ir vaikas |
Išmokų iš anksto neskaičiuoja
Bernadeta neslėpė esanti iš esmės nusivylusi „Sodros“ požiūriu į žmogų.
„Normalūs žmonės vaikų ne tik laukia, bet ir juos planuoja. Tačiau tai atrodo labai keista „Sodrai“. Kai prieš keletą metų užsukau į ją išsiaiškinti visų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo niuansų ir paklausiau, gal galėtų pagal mano pajamas paskaičiuoti, kokią gaučiau motinystės pašalpą, jei planuojamu laiku išeičiau auginti vaiko, į mane pažiūrėjo kaip į ufonautę. Konsultantė pasikvietė dar dvi moteriškes, visos į mane žiūrėjo su milžiniška nuostaba: „Ko jūs norite, juk jūs dar neišeinate dekretinių atostogų?“ Atsakiau: „Ne, aš dar net ne nėščia“. Nuo tokio atsakymo jos buvo tiesiog apstulbusios. Nieko nepešiau, jos pasišaipė, pasikuždėjo tarpusavyje ir liepė ateiti, kai eisiu į dekretines“, – prisiminimais dalijosi vilnietė.
 |
Atėjus džiugiam laikui, kai moteris iš tiesų ruošėsi išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, ji paskambino į „Sodrą“, norėdama sužinoti, kokios konkrečiai išmokos jai priklausys, pasirinkus dvejų metų vaiko priežiūros atostogas (70 proc. ir 40 proc.).
„Tai nėra labai lengva pačiam paskaičiuoti, kai turi pajamų ne vienoje darbovietėje, taip pat gauni autorinių atlyginimų ir pan.“ – prisipažino Bernadeta.
Konsultantės telefonu šįkart nenuvylė – pasiūlė kreiptis raštu: „Jums tikrai paskaičiuos, jei parašysite per „Sodros“ gyventojų aptarnavimo sistemą „Egas“.
Paaiškėjo, kad pirmą kartą pašalpos dydis iš tikrųjų buvo nustatytas blogai. „Sodra“ atliko perskaičiavimą ir išmokėjo skirtumą.
„Parašiau. Džiaugiausi gavusi gana greitą ir mandagų atsakymą. Tačiau visiškai nusivyliau, kadangi jame buvo tiesiog perrašyti įstatymo punktai: kam priklauso motinystės pašalpos, kokio darbo stažo reikia ir t.t. Paskambinus man parašiusiai specialistei, ši paaiškino, kad motinystės išmokų jie niekada iš anksto neskaičiuoja. Tik tada, kai moteris jau būna išėjusi atostogų.“
„Pasitikėk, bet tikrink“
Antakalnio poliklinikos teisininkė Marytė Venskutė, būsimiems tėvams skaitanti paskaitas apie tai, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokioms institucijoms ir iki kurio laiko juos pateikti, kad išmokos būtų mokamos laiku, pripažino, jog motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavime yra daug painiavos.
„Sodros“ specialistai turėtų išsamiai paaiškinti būsimai mamai ar tėčiui, kaip jie skaičiuoja išmoką. Dabar taikomos kažkokios formulės ir niekas neaišku“, – teigė M.Venskutė.
Ji pataria vadovautis principu „Pasitikėk, bet tikrink“. „Mano vienai pažįstamai buvo paskaičiuota per maža motinystės pašalpa. Kilus abejonių, ji raštu kreipėsi į „Sodrą“, kad būtų perskaičiuota suma. Paaiškėjo, kad pirmą kartą pašalpos dydis iš tikrųjų buvo nustatytas blogai. „Sodra“ atliko perskaičiavimą ir išmokėjo skirtumą. Tačiau viskuo turėjo rūpintis ir aiškintis pati mama“, – sakė teisininkė.
