Neseniai žadėta atlyginimus dėstytojams pakelti 20 proc. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijai ėmus vadovauti naujajam ministrui Gintarui Steponavičiui paaiškėjo, kad pažadai ir liks pažadais. Pasirodo, biudžetinėms įstaigoms nuspręsta mažinti atlyginimų fondą 12 proc. Pirmiausia tai atsilieps aukštųjų mokyklų aptarnaujančiam personalui, techniniams darbuotojams ir dėstytojams.
LAMPSS vadovė, Klaipėdos universiteto doc. dr. Asta Lapinskienė teigė, kad Vyriausybei jau pateikti reikalavimai. Vienas iš jų – vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo išaiškinta universitetų autonomija, dėstytojų atlyginimų dydžiai ir studentų stipendijų klausimas.
„Konstitucinio Teismo išaiškinimai, deja, negalioja Vyriausybei. Naujame svarstomame Mokslo studijų įstatyme jie nerealizuoti, todėl mes manome, kad pirmiausia reikia pasakyti Vyriausybei – gana kalbėti, reikia imtis veiksmų ir įteisinti Konstitucinio Teismo sprendimus, tada mes galėsime derėtis, kaip ir kada pakelti atlyginimus, kokiais tempais. Šiandien norima sužlugdyti aukštąjį mokslą“, – mano LAMPSS vadovė.
Viena iš piketuotojų Marina Daukantienė Klaipėdos universiteto Menų fakultete dirba koncertmeistere, ji priskiriama prie aptarnaujančio personalo. Į rankas moteris gauna vos 740 litų. Tokia alga mokama, nepaisant jos aukštojo išsilavinimo, studijų konservatorijoje ir trisdešimties metų darbo patirties.
„Ačiū Dievui, kad turiu, kas mane išlaiko. O jei ne, tiesiog nežinau, kaip iš tokio atlyginimo išgyventi“, – atviravo M.Daukantienė.
Pasak piketuotojų, jei Vyriausybė nesiims priemonių gerinti dėstytojų padėtį, žadama streikuoti.
