Per 10 mėnesių nuo naujosios įstatymo redakcijos įsigaliojimo žemėtvarkos projektų parengta kone dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus. „Tai – geriausias įrodymas, kad įstatymo pataisos buvo reikalingos. Procedūra tapo kur kas lengvesnė ir žmonės tuo naudojasi“, – teigė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas.
Daugiau galimybių
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius teigė, kad prieš įsigaliojant naujajai įstatymo redakcijai, gyventojai, norintys susitvarkyti savo žemių valdas, tai yra pakeisti ribas, performuoti sklypą ar pan., visada privalėjo iš naujo rengti detalųjį planą. „Nuo šių metų sausio minėtą procedūra galima atlikti parengiant sklypų formavimo projektą, kurio rengimo procedūra akivaizdžiai yra paprastesnė“, – pasakojo M.Narmontas.
Tai – geriausias įrodymas, kad įstatymo pataisos buvo reikalingos. Procedūra tapo kur kas lengvesnė ir žmonės tuo naudojasi.
Detaliojo plano rengti nebereikia ne tik tuo atveju, kai norima pakeisti sklypo ribas – išvengti jo rengimo galima ir keičiant žemės paskirtį, tikino M.Narmontas. „Naujajame įstatyme numatyta ir dar viena labai svarbi naujovė. Jeigu miesto bendrasis planas gyventojui rūpimoje teritorijoje leidžia statyti, tuo pačiu žemės sklypų pertvarkymo ir performavimo projektu jis gali ir pasikeisti paskirtį, padalinti ar sujungti sklypus.“
Greičiau ir pigiau
M.Narmontas pasakojo, kad detaliųjų planų rengimas norintiems statyti ar atlikti kitokias procedūras, susijusias su žemės valda, neretai užtrukdavo apie pusę metų. „Įstatymo tikslas buvo sumažinti biurokratinių žingsnių skaičių, pagreitinti ir palengvinti procesą. Žemės sklypų pertvarkymo ir performavimo projekto rengimas nėra sudėtingas – kur kas paprastesnis nei detaliojo plano, be to, jo rengimo procedūra užtrunka kone dukart greičiau. Akivaizdu, kad tai naudinga žmonėms“, – tikino Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.
Kuo ilgiau rengiamas projektas ar dokumentas, tuo brangiau jis kainuoja. Tam tikrais atvejais atsisakydami detaliojo plano, sutaupome laiko, taigi ir lėšų.
M.Narmontas pridūrė, kad kalbėdami apie laiko taupymą, kalbame ir apie finansinę naudą: „Kuo ilgiau rengiamas projektas ar dokumentas, tuo brangiau jis kainuoja. Tam tikrais atvejais atsisakydami detaliojo plano, sutaupome laiko, taigi ir lėšų.“
Pasak Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus, ne mažiau svarbus aspektas, kad dabar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teisę rengti ir teritorijų planavimo dokumentus rengiantys architektai. Anksčiau tai daryti galėjo tik žemėtvarkos specialistai. Patvirtinus naująją Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, atsirado konkurencija tarp specialistų, kas naudinga tiek finansiniu, tiek kokybiniu aspektu.
Aplinkos ministerija primena, kad teritorijų planavimo įstatymo tikslas užtikrinti darnią teritorijų plėtrą. Neracionalus ir chaotiškas teritorijų vystymas gali pakenkti žmonių gyvenimo kokybei, aplinkos darnai, vertingo kraštovaizdžio saugojimui, biologinei įvairovei, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms.
Parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija
