„Dar nežinau, ką darysime. Ten anksčiau buvo butai, Edmundo Fryko suprojektuotas gyvenamasis namas, tai turbūt reikėtų atkūrinėti autentiškumą, kaip buvo sumanęs autorius. Idėja būtų tiesiog sutvarkyti namą, atkurti gražiai kultūros paveldo objektą, fasadus sutvarkyti, atkurti autentiškas erdves. Paveldas yra svarbi tema šioje vietoje“, – BNS Plius tvirtino S.Telešius.
Jis sakė, kad su įsigyto namo atnaujinimo darbais nebus skubama.
„Ten manau, kad reikės pasidaryti daug tyrimų, pasižiūrėti, kas ten saugoma, o kas nesaugoma, turbūt reikės ir paprojektuoti truputį, nes daug kas yra pagadinta, reikės pasižiūrėti stogus.Ten yra daug darbų. Aš niekur neskubu, aš noriu sutvarkyti gražiai, kad būtų gražu ir man, ir miestui, ir visiems“, – teigė S.Telešius.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, birželio 22 dieną įregistruota turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria „Erdvė investicijoms“ iš Mykolo Romerio universiteto įsigijo namą, sandėlį, stalių dirbtuves, tris garažus, ūkinį pastatą ir kiemo statinius Kauno V.Putvinskio gatvėje.
Birželio viduryje vykusiame aukcione objekto pradinė kaina siekė 1,05 mln. eurų.
V.Putvinskio gatvėje 70-uoju numeriu pažymėtas pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Vertingi yra jo įėjimą puošiantys žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai „Arklių tramdytojas“, „Pjovėjas“, „Rinkėja“, du herbai ir septynių figūrų kompozicija.
Pats pastatas priklauso trylikos V.Putvinskio gatvės pastatų kompleksui, vertingam savo užstatymu ir pastatų kompozicija.
„Kompleksas atspindi įvairias tarpukario laikotarpiui būdingas stilistines tendencijas – nuo istorizmo iki funkcionalistinio modernizmo. Tarpukariu tai buvo svarbus kvartalas – artimas miesto centrui, o 1932–1936 metais, pastačius Vytauto Didžiojo karo muziejų, tapo reprezentaciniu“, – rašoma Kultūros vertybių registre.
Jo duomenimis, čia statomiems namams taikyti ne tik miesto centrui galiojantys reikalavimai – mūras, nepertraukiamo užstatymo linija, čerpių stogai, bet kreiptas dėmesys ir į fasadų estetiką ir darną.
Kvartale namus statėsi žymūs politikos, kultūros veikėjai, kūrėsi užsienio šalių konsulatai ir atstovybės. Dauguma namų suprojektuoti žymių to meto architektų.
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro duomenimis, A. Gravrogko namas pastatytas 1932 metais ir yra vienas iš nedaugelio gyvenamosios paskirties objektų, kuriuos suprojektavo Lietuvos architektūroje išskirtiniu braižu pasižymėjęs Edmundas Alfonsas Frykas.
