Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė trečiadienį susitiko su Seimą aptarnaujančios įmonės „Greminta“ darbuotojais. Ilgamečiai įmonės darbuotojai skundėsi, kad Seimo kanceliarija su jais elgiasi negarbingai. „Gremintos“ darbuotojams siūloma rašyti prašymus atleisti iš darbo savo noru, tik tokiu atveju neva jiems bus pasiūlytas darbas naujoje įmonėje, kuri laimėjo konkursą maitinti Seimo darbuotojus. Kitu atveju darbuotojai bus priversti likti įmonėje „Greminta“, kuri praradusi galimybę aptarnauti Seimą, greičiausiai jokios veiklos nebevykdys.
B.Vėsaitei pasirodė suprantamas „Gremintos“ darbuotojų siekis, kad jie būtų atleisti pagal įstatymus, žmonėms išmokėtos išeitinės kompensacijos. Darbuotojos tvirtino, kad įmonės „Greminta“ steigėjas yra Seimo kanceliarija, todėl ir atsiskaityti su darbuotojais turėtų būtent Seimas. Tačiau šiuo metu „Gremintos“ darbuotojai net nėra gavę atleidimo lapelių, nors nuo birželio 1 dienos Seimo maitinimo įstaigoje šeimininkaus naujieji nuomininkai.
Seimo narė yra nustebusi, kad Seimas, kurio pagrindinė paskirtis – kurti įstatymus, akivaizdžiai demonstruoja nepagarbą jiems. Seimo narė B.Vėsaitė ragino Seimo valdybą spręsti susiklosčiusią situaciją ir pasirūpinti deramu atsiskaitymu su ne vieną dešimtmetį Seime stropiai dirbusiais žmonėmis.
Tyčinis bankrotas
Ilgametė „Gremintos“ vadovė Vidmanta Žižienė priminė, kad ši nemažai kritikos sulaukusi įmonė buvo įkurta dar 1992 metais tuometės Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu, kurį pasirašė Vytautas Landsbergis. Ji sako, kad dabar įmonės darbuotojai tapo neatsakingos politikų elgsenos įkaitais.
Niekas nekvestionuotų Seimo valdybos sprendimo pelno neduodančią įmonę uždaryti, prieš tai įstatymų nustatyta tvarka atsiskaičius su dabartiniais 46 darbuotojais. Tačiau padaryta kitoniškai – įmonė nėra likviduojama, tiesiog iš jos jurisdikcijos atimamos Seime esančios maitinimo įstaigos, o paliekami du vargani bufetai – Valstybės saugumo departamente ir Valstybės kontrolėje.
„Yra akivaizdu, kad įmonę nori privesti prie bankroto, kad nereikėtų mokėti išeitinių pašalpų darbuotojams“, – įsitikinusi V.Žižienė. Tai esą privačiame pokalbyje pareiškęs ir Seimo kanclerio pareigas laikinai einantis Gedeminas Aleksonis. V.Žižienės manymu, šiai situacijai visiškai tinka tyčinio bankroto sąvoka ir Seimo vadovai tai turėtų puikiai suprasti.
Nuostolinga veikla nuolatos kaltintos įmonės vadovė tvirtina, kad kitokia ji ir negali būti, nes lankytojų srautas Seime yra ribotas, tai gana uždara įstaiga, į kurią patenkama tik su leidimais, vakarais restoranas ar kavinės nedirba, liepos-rugpjūčio mėnesiais patalpos apskritai būna beveik tuščios. Dabartinei Seimo valdybai uždraudus alkoholinių gėrimų, įskaitant alų ir vyną, vartojimą, išseko ir paskutinis bent kiek pelną nešantis šaltinis.
Pasak V.Žižienės, keista yra ir tai, kad naują konkursą laimėjusi įmonė „Smulkus urmas“ iš Seimo kanceliarijos išsinuomojo tik gamybines patalpas, tačiau salė, kurioje bus teikiamos maitinimo paslaugos ir aptarnaujami svečiai, neišnuomota. Tad nors faktiškai ir bus naudojamasi gerokai didesnėmis patalpomis, tačiau nuomos mokestis mokamas nebus, Seimo kanceliarija negaus pajamų už naudojimąsi jos turtu.
Nešini sumuštiniais
G.Aleksonis, kategoriškai atmesdamas visus kaltinimus, tvirtino, kad Seimo kanceliarijai pakanka rūpesčių dėl savo padalinių. Mityba atiduota profesionalams, iš kurių kasmet bus gaunama ir 400 tūkst. litų per metus už nuomą. „Norime, kad ateitų verslas, kuris pats išsilaikytų“, – tvirtino G.Aleksonis. Paklaustas, kodėl tam verslui nebuvo išnuomotos ir patalpos, kuriomis jis naudosis, A.Aleksonis teigė, kad maitinimo salės paliktos kanceliarijos žinioje. „Ketiname šias patalpas palikti visuomeninėms reikmėms – rengsime šachmatų turnyrus,“ – teigė jis. Vėlėliau laikinasis kancleris prisiminė ir dar vieną visuomeninę Seime esančių maitinimo patalpų paskirtį – „jei Seimo nariams ir kanceliarijos darbuotojams maitintis bus per brangu, jie galės į šias patalpas atsinešti ir valgyti savo maistą, sumuštinius“. Pas privatininką juk savo maisto neatsineši.
