-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2012 11 26

Naujoji Karinė strategija: tiesioginio karinio užpuolimo pavojaus Lietuvai nėra, bet didėja kibernetinių ir informacinių atakų tikimybė

Lietuvai šiuo metu nėra tiesioginio karinio užpuolimo pavojaus, tačiau naujas užduotis kariuomenei kelia atsiradusios netradicinės grėsmės – kibernetinės ir informacinės atakos bei energetinis nesaugumas, teigiama naujojoje šalies Karinėje strategijoje.
Kibernetinis saugumas
Kibernetinis saugumas / 123rf nuotr.

„Tiesioginės konvencinės karinės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra, tačiau artimiausioje Lietuvos saugumo aplinkoje išlieka nedemokratiškai valdomų valstybių, nerimą kelia jų didėjanti karinė galia ir suaktyvėjusios jos demonstravimo tendencijos“, – rašoma dokumente, kurį praėjusią savaitę patvirtino kadenciją baigianti krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Dėl informacinių technologijų ir sistemų plėtros bei plataus jų prieinamumo tikėtina, kad ateityje informacinių atakų tik daugės.

Vis dėlto, strategijoje pažymima, kad „konvencinių karinių grėsmių kilimo tikimybė ateityje išlieka“. Be konvencinių karinių grėsmių dokumente vardijami ir kiti pavojai, galintys kelti iššūkį Lietuvos kariuomenei.

„Kai kurios valstybės ir nevalstybiniai veikėjai skleidžia nepagrįstą ar klaidinamąją informaciją, kryptingai formuoja viešąją nuomonę nacionalinio saugumo ar gynybos politikos klausimais. Tokiomis informacinėmis atakomis skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas demokratine santvarka, krašto apsaugos sistema, bandoma diskredituoti Aljansą, jo pajėgumus ir vykdomus veiksmus, silpninti gyventojų pilietiškumą ir patriotiškumą, nusiteikimą ginti valstybę. Dėl informacinių technologijų ir sistemų plėtros bei plataus jų prieinamumo tikėtina, kad ateityje informacinių atakų tik daugės“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos parengtoje strategijoje.

Dėmesys atkreipiamas ir į kibernetines atakas bei energetinį saugumą.

„Kadangi tiek civilinio, tiek karinio sektorių priklausomybė nuo šiuolaikinių ryšių ir informacinių technologijų didėja, kibernetinės atakos taps dar dažniau tam tikrų valstybių ir nevalstybinių veikėjų naudojama priemone, keliančia itin didelę grėsmę valstybių saugumui“, – rašoma dokumente.

„Didėjant energijos išteklių poreikiui, energetinio saugumo užtikrinimas karinių operacijų metu tampa itin aktualiu klausimu. Energijos išteklių tiekimo sutrikimai, ypatingos svarbos energetinės infrastruktūros pažeidimai, priklausomybė nuo tam tikros rūšies kuro ir nuo vieno ar kelių energijos išteklių tiekėjų gali kelti grėsmę sėkmingam kariuomenės uždavinių įgyvendinimui, taip pat tapti naujų karinių konfliktų priežastimi“, – rašoma strategijoje.

Joje pažymima, kad didėja ir prieš Lietuvą nukreiptų kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmų grėsmė.

„Šiais veiksmais siekiama gauti slaptos informacijos, daryti neigiamą įtaką Lietuvos kariniams pajėgumams, politinei sistemai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Dėl tikėtinos sąsajos su kibernetinėmis ir informacinėmis poveikio priemonėmis ateityje ši grėsmė gali dar labiau išaugti“, – teigia strategijos kūrėjai.

Strategijoje minimas pirmas karinis tikslas yra „kartu su sąjungininkais užtikrinti patikimą atgrasymą“.

Pasak KAM pranešime cituojamos R.Juknevičienės, naujoji strategija, kurį pakeitė nuo 2004 metų galiojusį analogišką dokumentą, „yra papildyta grėsmių sąrašu, į kurį šalia konvencinių karinių, lokalių ir regioninių krizių, terorizmo grėsmių yra įtrauktos ir informacinės, kibernetinės atakos, energetinio saugumo iššūkiai ir klimato kaita“.

„Dokumente taip pat aiškiai įtvirtinti esminiai gynybos politikos principai, kuriais vadovaujantis formuluojami Lietuvos kariniai tikslai ir jų įgyvendinimo būdai“, – teigia ministrė.

Strategijoje minimas pirmas karinis tikslas yra „kartu su sąjungininkais užtikrinti patikimą atgrasymą“.

„Nepavykus atgrasinti, savarankiškai ir kartu su sąjungininkais užtikrinti Lietuvos gynybą, o agresijos prieš bet kurią kitą NATO narę atveju – tinkamai prisidėti prie kolektyvinės gynybos veiksmų už Lietuvos ribų“, – teigiama dokumente.

Tarp reikalavimų šalies kariuomenei minimas „gebėjimas veikti savarankiškai“ ir „pasirengimas dalyvauti plataus spektro operacijose“.

„Lietuvos, kaip NATO narės, saugumą užtikrina NATO kolektyvinės gynybos garantijos, tačiau Lietuvos karinio užpuolimo atveju Lietuvos kariuomenė turi būti rengiama gintis savarankiškai, kol bus suteikta sąjungininkų karinė pagalba“, – rašoma strategijoje.

„Lietuvos kariuomenė turi būti rengiama dalyvauti tiek didelio intensyvumo kovinėse operacijose, tiek tarptautinėse operacijose, kurios skirtos vykdyti konfliktų prevenciją, palaikyti taiką, stabilizuoti ir atkurti konfliktų nuniokotą šalį/regioną, teikti humanitarinę pagalbą“, – teigiama dokumente.

Tarp karinių tikslų įgyvendinimo būdų minima, jog kariuomenė ir ją remiančios institucijos turi plėtoti pajėgumus, kurie leistų „efektyviai vykdyti karinę žvalgybinę ir kontržvalgybinę veiklą“ ir „prisidėti atsakant į masines kibernetines atakas“.

Šiai strategijai, pasak KAM, taip pat yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius