Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujoji Kauno širdis jau plaka

Žiūrovai traukia į „Žalgirio“ areną
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Žiūrovai traukia į „Žalgirio“ areną
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Trejus metus trukęs įtempto siužeto trileris pagaliau baigėsi. Vakar „Žalgirio“ arenoje nuskambėjusi oratorija „Tas kosmiškas krepšinio jausmas“ bei Lietuvos ir Ispanijos krepšinio rinktinių akistata paskelbė, jog Kaunas išlaikė patį rimčiausią savo egzaminą per pastaruosius keliasdešimt metų. Arenos epopėja

Daugiau nei 15 tūkst. į arenos atidarymo iškilmes susirinkusių žiūrovų vakar tapo istorinės dienos liudininkais. Prieš beveik trejus metus prasidėjusios, net penkis kartus atidėtos didžiausių Baltijos šalyse sporto rūmų statybos pagaliau baigtos.

Nors pačioje arenoje dar vakar plušo statybininkai, beje, darbo turėsiantys dar bent porai savaičių, o statinio prieigos vis dar primena karo lauko apkasus, atidarymo šventė leido lengviau atsikvėpti tiek artėjančio Europos čempionato organizatoriams, tiek Kauno valdžiai, tiek ir visiems kauniečiams.

Siekė sukurti intymią aplinką

Dar prieš 13 metų arenos projektą pradėjęs rengti architektas Eugenijus Miliūnas jau gali džiaugtis pagaliau gimusiu savo kūdikiu.

– Kokie jausmai Jus apėmė supratus, jog Jūsų kūdikis pagaliau baigtas? – „15min“ vakar paklausė E.Miliūno.
– Ypatingai gerai jaučiausi tuomet, kai pagaliau pridavėme areną. O dabar tiesiog bandau atsipalaiduoti. Nors, tiesą sakant, dar nepavyko.

– Statybų metu Jūs keitėte projektą. Ar dabar jau esate patenkintas savo sprendimu?
– Manau, kad projektą keitėme minimaliai. Mes tik atsisakėme tinklo ir pakeitėme tik fasado koncepciją. Kalbant paprastai, kai graži moteris nusiima vualį, ar ji labai pasikeičia? Niekas nepasikeičia. Tai tik tiek.

– Esate matęs ne vieną įvairiose šalyse stovinčią areną. Ar galėtumėte jas palyginti su mūsiške?
– Aš norėčiau dar kartą apvažiuoti mano matytas arenas, nes prisiminimai yra išblukę. Bet kiekviena arena yra tarsi instrumentas, turintis savo spalvas. Čia geriausiai savo įspūdžius galėtų pasakyti žmonės iš šalies, jie bus objektyviausi. Savo nuomonę turės pasakyti muzikos atlikėjai, krepšininkai ir žiūrovai. Šioje arenoje prioritetas buvo skirtas krepšiniui. Mūsų salė yra padaryta taip, kad žiūrovai būtų kuo arčiau aikštelės, kad ta erdvė būtų kuo intymesnė ir jaukesnė. Aišku, aš nežinau, kaip viskas galutinai atsiskleis.

Su sporto hale lyginti negalima

– Daugelis abejoja, ar šioje arenoje bus tokia atmosfera, kokia būdavo Kauno sporto halėje. Kaip atrodo Jums?
– Suprantate, „Žalgirio“ arena yra pritaikyta ne tik krepšiniui, bet ir ledo rituliui. O šiai sporto šakai skirta aikštelė reikalauja tam tikro atstumo. Jeigu būtų nereikėję taikytis prie ledo ritulio reikalavimų, viskas būtų panašiai kaip halėje. Tačiau taip nebūtų buvę racionalu. „Žalgirio“ arenoje pirmieji žiūrovai bus tik šiek tiek toliau nuo aikštelės nei halėje. Kita vertus, halė savo jaukumu ir intymumu kažkiek atspindi lietuviškus mažos tautos bruožus. Panašaus efekto siekiau ir „Žalgirio“ arenoje. Nepaisant to, kad joje telpa daug žiūrovų, siekiau, kad ji būtų intymi, kad ji būtų lietuviška. Norėjau, kad ji atspindėtų mūsų, kaip mažos tautos, charakterį bei galimybes

Rėmėsi japonų sukurta ideologija

– Dalis miestiečių, žvelgdami į „Žalgirio“ areną iš šalies, peikia architektų sprendimą statinio viršuje palikti atviras erdves. Ar esate girdėjęs panašių pastabų?
– Taip, esu. Kiekvienas žmogus gali turėti savo nuomonę ir gali ją reikšti viešai. Tokia yra mano nuomonė.

– O kaip galėtumėte kritikams paaiškinti sprendimą palikti atviras erdves?
– Tokia buvo mūsų koncepcija. Todėl tie varikliai, motorai, ventiliacinės sistemos yra nepridengtos. Tai nėra mūsų atradimas. Dar praėjusio šimtmečio viduryje garsių Japonijos architektų grupė suformavo ideologiją, pavadintą metabolizmu. Ji teigia, jog naujoji architektūra turi būti gyva ir evoliuconuoti kaip gyvi organizmai.

Metabolistinė, kintanti, dinaminė pozicija neturi kietos formos ir demonstruoja procesą. Vienas iš Kauno vadovų, neseniai duodamas interviu, pasakė įdomią mintį, kuri man pačiam nešovė į galvą. Jis pasakė, kad šiuo projektu aš noriu išreikšti energijos idėją. Tai buvo pavadinta energetine architektūra. Kuomet atsidarai automobilio variklio dangtį ir pamatai patį variklį, pajunti, jog automobilis gali važiuoti, tai sukelia pasitikėjimo, galingumo ir noro veikti jausmą.

Savo architektūroje rėmėmės trimis tarpusavyje susijusiais principais. Pirma, mes nesame turtingas kraštas, tad turėjome ieškoti paprastų sprendimų. Antra, tai yra gyvas mechanizmas, raginantis mus pabusti iš tam tikro letargo miego. Pabusti iš laukimo, kol kas nors ką nors už mus padarys. Mes turime imti ir pradėti veikti. Mes turime užvesti save ir užvesti Kauną, suteikti energetinį norą pajudėti iš mirties taško.

Ir trečia, neuždengtais varikliais ir mechanizmais mes norime pasakyti, kad tai yra atviras procesas. Kai kalbame apie visuomenę, bandome svajoti, kad ji būtų skaidri. Tad mes norime pasakyti, kad nereikia nieko pridengti. Būkime atviri ir skaidrūs.

– Kaip manote, ar „Žalgirio“ arena gali paspartinti Kauno vystymąsi?
– Aš esu architektas ir truputį urbanistas, tad laike ir erdvėje aš mąstau kiek plačiau nei įprasta žmonėms. Manau, kad Lietuvos ekonomika per tuos 20 metų rimtai neįsivažiavo, o tik rekonstravo save. Tikroji ekonomika turėtų būti toje erdvėje, kur jai yra palankios sąlygos. Jeigu dabar viskas koncentruojasi Vilniuje, tai Lietuvos ekonomikos ateitis yra Kaune ir Klaipėdoje. Šie miestai logistikos, kainų lygio ir potencialo požiūriu yra geresnėje padėtyje.

Kaunas turi labai didelę ateitį. Tarkime, jeigu Lietuvos galva yra Vilnius, o kojos yra Klaipėda, tai stuburas yra Kaunas. Aš įsivaizduoju, kad valstybė, kaip ir kiekvienas žmogus, turi turėti stiprų stuburą. O arena yra greičiau ne to pasekmė, o lyg užbėgimas į priekį, pasiruošimas suklestėjimui, numatantis atgimimą ir laukiantis jo.

Arenos epopėja

1998 m.

Tuometinė Kauno valdžia buvo nutarusi naujuosius sporto rūmus statyti Kalniečių parke. Parengti arenos projektą buvo pavesta architektui Eugenijui Miliūnui. Galiausiai, nutrūkus finansavimui, šis projektas buvo įšaldytas.

2004 m.

Kauno valdžia nutarė naująją areną statyti Nemuno saloje. Tuomet buvo kalbama apie 10 tūkst. vietų sporto rūmus.

2005 m.

Metų pabaigoje Kauno savivaldybė pradėjo derybas su didelę arenų statymo patirtį turėjusia Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“ (BBI). Iš pradžių buvo skelbiama, kad sporto rūmų projektavimo ir statybų darbai kainuos šiek tiek daugiau nei 160 mln. Lt. Bet 2007 m. pradžioje BBI už arenos projektavimą, statybą ir valdymą jau prašė 486 mln. Lt.

2007 m. gegužė

Savivaldos rinkimus Kaune laimėję konservatoriai perėmė derybų su BBI kontrolę. Bandydamas pasinaudoti aklavietėje atsidūrusiomis derybomis, miesto valdžiai savo pasiūlymą pateikė Kauno milijonierius Augustinas Rakauskas. Verslininkas siūlė 200 mln. Lt vertės areną statyti prie jo valdomo prekybos centro „Mega“. Verslininko pasiūlymo miesto valdžia iš esmės net nesvarstė.

2007 m. liepos 19 d.

Kauno miesto taryba oficialiai nutraukė derybas su BBI. Politikai tuo pačiu įpareigojo tuometinį savivaldybės administracijos direktorių Arūną Keserauską su architektu E.Miliūnu atnaujinti įšaldytus arenos projektavimo darbus.

2008 m. birželio 3 d.

Buvo oficialiai atidarytas pirmasis tiltas į Nemuno salą.

2008 m. rugsėjo 1 d.

Kauno miesto savivaldybė pasirašė arenos statybų sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Vėtrūna“. Pagal pasirašytą sutartį, bendrovė įsipareigojo už 169,9 mln. Lt sporto rūmus pastatyti iki 2010 m. rugsėjo.

2008 m. rugsėjo 26 d.

Nemuno saloje buvo užkasta Kauno sporto arenos statybų pradžią simbolizuojanti kapsulė.

2010 m. sausio 18 d.

Kauno miesto savivaldybė pasirašė arenos koncesijos sutartį. Vienintelė konkurse dalyvavusi verslininko Vladimiro Romanovo valdoma „Ūkio banko investicinė grupė“ (ŪBIG) areną valdys 25 metus. Kasmet ŪBIG bus mokamas beveik 3 mln. Lt dydžio koncesijos mokestis. Arenos valdytojas įsipareigojo per metus surengti ne mažiau nei 75 renginius.

2010 m. kovo 18 d.

Kauno miesto taryba nutarė Nemuno saloje statomai arenai suteikti „Žalgirio“ vardą.

2010 m. rugpjūčio 1 d.

Kaune viešėjęs „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas oficialiai patvirtino, kad „Žalgirio“ arenoje bus surengtas 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato finalas.

2010 m. rugpjūčio 26 d.

Kauno miesto valdžia pranešė, kad „Žalgirio“ arenos statybų pabaiga nukeliama iki 2011 metų vasario 1 d.

2010 m. gruodžio 3 d.

Oficialiai atidarytas antrasis į Nemuno salą nutiestas tiltas, kuriam suteiktas Karmelitų vardas.

2011 m. vasario 1 d.

Kauno miesto valdžia paskelbė dar kartą atidedanti arenos pabaigtuves. Tąkart pratęstoje sutartyje su „Vėtrūna“ numatyta, kad visi statybos darbai turi būti baigti iki gegužės 1 d.

2011 m. balandžio 26 d.

„Žalgirio“ arenos statybų pabaiga nukelta į liepos mėnesį.

2011 m. birželio 22 d.

Sporto rūmų atidarymo šventę planuojantys ŪBIG atstovai pranešė, kad statybų pabaiga nukeliama į rugpjūčio 3 d.

2011 m. liepos 5 d.

„Žalgirio“ arenoje darbą pradėjo statybos užbaigimo komisija.

2011 m. liepos 15 d.

„Žalgirio“ arenos atidarymo iškilmės atidėtos dar kartą. Šįkart – į rugpjūčio 18 d.

2011 m. rugpjūčio 16 d.

Iki arenos atidarymo iškilmių likus dviem dienoms, valstybinės komisijos vadovas Kastytis Skiečius pasirašė „Žalgirio“ arenos statybos darbų priėmimo aktą. Po šio dokumento pasirašymo, arena buvo įregistruota ir oficialiai perduota su ŪBIG siejamam operatoriui.

2011 m. rugpjūčio 18 d.

Šventinis koncertas bei Lietuvos ir Ispanijos rinktinių draugiškas mačas vainikavo didžiausios Baltijos šalyse arenos atidarymo šventę.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min