Šis eksperimentas vykdomas trečius metus iš eilės kiekvieno lapkričio paskutinę savaitę. Šiemet įveikti pasirinktą atstumą nuo vieno Vilniaus galo iki kito vidutiniškai užtruko 44 minutes, pernai vidurkis buvo 55 minutės, o 2006-aisiais – 40 minučių. Ilgiausiai šiemet teko važiuoti 48 minutes, tai kur kas trumpiau negu pernai, kai spūstyse teko praleisti 1 valandą ir 18 minučių.
„Buvo baigti vieni didžiausių sostinės infrastruktūros darbų – kaip tik praėjusią atidarytas Pietinis aplinkkelis, baigta Laisvės prospekto ir Ateities gatvės sankryžos rekonstrukcija, pernai atidaryta estakada, jungianti Geležinio Vilko ir Ukmergės gatves. Anksčiau ties šiais rekonstruojamais objektais susidarydavo didesnių spūsčių, o dabar gatvių pralaidumas padidėjo“, – pasakoja eksperimentą inicijavusio klubo prezidentas Robertas Daskevičius. Šių metų rezultatai rodo, kad vėl atsidūrėme panašioje padėtyje, kaip ir 2006-aisiais, o pagrindinė Vilniaus arterija netapo greičiau įveikiama.
Šiemet, kaip ir pernai, eksperimento maršrutas prasidėjo ties Vilniaus riboženkliu Kirtimuose. Anksčiau spūstys pasitikdavo ties „Vilniaus vingio“ pastatu, čia tekdavo užtrukti apie 5–7 minutes. Dabar šį atstumą galima įveikti per porą minučių, nes atidarytas Pietinis aplinkkelis nuėmė dalį srauto. „Nors šią atstumo dalį įveikiame greičiau, automobiliai susispiečia ties Gerosios Vilties ir Geležinio Vilko gatvės sankryža ir 10–20 km/h greičiu juda iki pat estakados“, – pasakoja R.Daskevičius.
Šiemet, kaip ir per ankstesnius eksperimentus, ilgiausiai vakarinio piko metu teko stovėti ties „Senukų“ prekybos centru Ukmergės gatvėje.
Pernai automobilių grūstis būdavo tik ties sankirta su V.Pietario gatve, o toliau iki tunelio, estakados ir per ją buvo galima važiuoti maksimaliai leidžiamu greičiu. Užpernai, kai nebuvo estakados, tekdavo sustoti prie kiekvienos sankryžos.
Šiemet, kaip ir per ankstesnius eksperimentus, ilgiausiai vakarinio piko metu teko stovėti ties „Senukų“ prekybos centru Ukmergės gatvėje. Skirtumas tik tas, kad dabar čia vietoj 5 minučių užtrunkama apie 9–11 minučių – beveik dvigubai ilgiau.
Kur kas greičiau dabar įveikiama rekonstruota Laisvės prospekto ir Ukmergės gatvės sankryža, bet šviesoforų čia ne sumažėjo, o pridygo tarsi grybų po lietaus – įjungiama naujų pėsčiųjų šviesoforų ties „Maxima“ prekybos centru, ties pačia rekonstruota sankryža, greta „Lietuvos draudimo“ būstinės. Jie visi stabdo eismo srautą.
„Niekaip nesuprantu, kaip rekonstruojant sankryžą pamirštami pėstieji ir jiems įrengiama ne speciali perėja, o tiesiog šviesoforas per judrią gatvę. Beje, už kelių šimtų metrų įrengiama kita perėja, kuri yra neapšviesta. Pagalvokite, kaip sunku vairuotojui privažiuoti tamsoje skendinčią perėją, o jei dar lyja“, – piktinasi R. Daskevičius.
Paskutinis šiame maršrute yra šviesoforas prie prekybos centro „Big". Prie jo dabar vairuotojai sugaišta keliomis minutėmis ilgiau nei anksčiau.
„Gerai, kad per pastaruosius metus baigti infrastruktūros projektai, jie reikalingi miestui, tačiau buvo galima pasiekti kur kas geresnius rezultatus. Didžiuosius projektus įgyvendinus grįžome į 2006-uosius, o spūsčių iš esmės nesumažėjo. Tiesa, tiems vairuotojams, kuriems grįžtant namo vakarinio piko metu nereikia įveikti viso mūsų matuojamo maršruto, tapo lengviau“, – apibendrina R.Daskevičius.
Kasmetinį spūstis matuojantį eksperimentą ketinama pakartoti dar kitais metais, išbandyti, kaip tiksliai veiks šviesoforų reguliavimo sistema, kuri turėtų rodyti, per kiek vairuotojai realiu laiku nuvažiuos tam tikrą atstumą.
