2010 08 25

Naujų mokslo metų proga – per milijonas litų pašalpų

Artėjant rugsėjo 1–ajai greičiau priversti suktis ne tik mokyklas remontuojantys statybininkai ar tėvai, norintys laiku supirkti visus vaikui reikalingus daiktus, bet ir socialinės paramos centro darbuotojai. Į šį centrą jau antras mėnuo plaukia socialiai remtinų šeimų prašymai gauti paramą į mokyklą besiruošiantiems vaikams.
Anot S.Jankauskaitės, nestebina, kad socialinę paramą siekiančių gauti šeimų daugėja – jei auga nedarbas, mažėja atlyginimai, auga ir socialinės pašalpos gavėjų skaičius.
Anot S.Jankauskaitės, nestebina, kad socialinę paramą siekiančių gauti šeimų daugėja – jei auga nedarbas, mažėja atlyginimai, auga ir socialinės pašalpos gavėjų skaičius. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Iki rugpjūčio 24 dienos į Vilniaus socialinės paramos centrą kreipėsi 2300 šeimų, norinčių gauti išmokas į mokyklą besiruošiantiems vaikams. „Jau skirta parama daugiau nei 3500 mokyklinio amžiaus vaikų, o tai sudarė per 360 tūkst. Lt. Vienam vaikui išmokame 156 Lt. Pernai iš viso nuo liepos 1–osios iki spalio 1 dienos buvo skirta kiek daugiau negu 1 mln. Lt socialinėms išmokoms, bet manome, kad šiemet prireiks net 1 300 tūkst. Lt“, – sakė Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė.

Norinčių gauti paramą daugėja

Anot S.Jankauskaitės, socialinę paramą pasiruošti naujiems mokslo metams gali gauti tos mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos, kurių vienam nariui tenka ne daugiau negu 525 Lt per mėnesį. Socialinės paramos centro darbuotojai pastebi, kad ir šiemet tokių šeimų daugėja.

„Pernai, palyginti su 2008 metais, tokių šeimų skaičius augo kelis kartus. Šiemet tokio drastiško augimo jau nėra, tačiau vis dėlto pastebime, kad nemažai šeimų kreipiasi pirmą kartą. Šeimos gauna šiuos pinigus ir pačios sprendžia, kaip juos leisti. Socialiniai darbuotojai apsipirkti padeda tik socialinės rizikos arba socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms, tačiau jų nėra daug, pernai iš 4800 tokių buvo 200“, – teigė S.Jankauskaitė.

Tai, kad socialinę paramą siekiančių gauti šeimų daugėja, anot S.Jankauskaitės, nestebina, nes ekonominiai pokyčiai daro tiesioginę įtaką socialinės paramos gavėjų skaičiui: jeigu auga nedarbas, mažėja atlyginimai, auga ir socialinės pašalpos gavėjų.

Lėšų išmokoms neturėtų pritrūkti. S.Jankauskaitės teigimu, pinigai buvo suplanuoti dar metų pradžioje. „Atsižvelgėme į tai, kad pernai prireikė apie 1 mln. Lt ir prašėme šiek tiek daugiau. Tad pinigų turi užtekti“, – sakė specialistė.

Padeda susitvarkyti dokumentus

Mokyklai reikalingų priemonių socialiai remtinų šeimų vaikai gali sulaukti ir iš įvairių labdaros organizacijų. Tačiau labdaros ir paramos fondo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovai teigė, kad svarbesnioji jų užduotis prieš rugsėjo 1–ąją – ne skirti kokią nors papildomą finansinę paramą, bet padėti tėvams susitvarkyti dokumentus, kad jie galėtų gauti Socialinės paramos centro skiriamą pašalpą. Kai kurios šeimos pačios nesugeba pasirūpinti reikiamais dokumentais. „Jei normaliai bus panaudoti valstybės skirti pinigai, tai jų mokslo metų pradžiai užteks. Neretai vėliau, lapkritį ar gruodį, prireikia pirkti naujus pratybų sąsiuvinius, tuomet ne vienai šeimai praverstų papildoma piniginė parama“, – sakė „Caritas“ vaikų dienos centro atstovė Jolita.

Emigravo ar nelanko mokyklos?

Prasidėjus naujiesiems mokslo metams tikimasi suskaičiuoti, kiek vaikų iš viso nelanko mokyklų. Šiuo metu turimi skaičiai šiurpina – vien Vilniaus mieste suskaičiuojama apie 2600 į mokinių registrą neįtrauktų vaikų. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai ramina, kad tai dar nereiškia, jog tiek vaikų laiką leidžia gatvėse, o ne klasėse.

„Tai tie moksleiviai, kurie gyvenamąją vietą yra deklaravę Vilniuje, tačiau nesimoko nė vienoje Lietuvos mokykloje. Tačiau kokia jų dalis yra emigravę į kitas šalis kartu su tėvais, mes nežinome“, – sakė ŠMM  Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyresnysis specialistas Marius Labanauskas. Anot jo, Lietuvoje iš viso yra apie 15 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvos savivaldybėse, bet čia nelanko mokyklų. „Nors išvykstant gyventi į kitą šalį reikia tai deklaruoti, daugelis tėvų to nepadaro, todėl mes tiksliai ir nežinome, kiek vaikų yra išvykę, o kiek tiesiog nelanko mokyklos“, – teigė M.Labanauskas.

Vilniaus miesto švietimo darbuotojai privalėjo aplankyti visus šiuos vaikus ir patikrinti, ar jie tebegyvena Vilniuje ir kodėl nelanko mokyklų. „Nežinome, ar atsakingai buvo atliktas šis darbas, bet šiuo metu žinome, kad 417 vaikų yra išvykę į kitas šalis, apie kitus moksleivius nėra jokių duomenų. Bet Vilnius didelis miestas, tad sunku aplankyti kiekvieną vaiką ir tiksliai sužinoti, kodėl jis nelanko mokyklos“, – sakė M.Labanauskas.

Anot M.Labanausko, šiais mokslo metais informacinė sistema bus patobulinta, bus gaunami duomenys apie išvykimą iš Migracijos tarnybos ir savivaldybių. Ši sistema turėtų pradėti veikti 2011 metų vasarį, tuomet tikimasi turėti tikslesnius duomenis, kiek vaikų iš tikrųjų niekur nesimoko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius