Sportas gyvai
2017 07 02 /2017 07 03

Ne gąsdinti, bet informuoti: festivalyje „Sūpynės“ – modernūs pasikalbėjimai apie narkotikų pavojus

Smarkaus lietaus išplautame festivalyje „Sūpynės“ patyrę gydytojai ir kiti specialistai bandė išplauti suakmenėjusį požiūrį į diskusijas apie narkotikus. Šalia barų ir šokių aikštelių stovėjo palapinės, kuriose jaunuoliai galėjo sužinoti apie saugesnį narkotikų vartojimą ir sulaukti pagalbos.
Specialistų palapinė
Specialistai festivalyje „Sūpynės“ pasakoja apie psichoaktyvias medžiagas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

„Mes nesame už narkotikų vartojimą. Priešingai, mes laikome vartojimą nepriimtinu reiškiniu, – pabrėžė Girvydas Duoblys, vienas iš šios idėjos autorių. – Bet jeigu tu, žmogau, nusprendei vartoti, tai gali ateiti į mūsų palapinę ir pasikalbėkime, kaip bent šiek tiek sumažinti riziką.“

Tokios saugios zonos stovi Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų festivaliuose, bet Lietuvoje tai – neįprastas dalykas. Toks neįprastas, kad festivalio „Sūpynės“ dalyviai juokais klausė savanorių: o čia legalu?

„Tai subtili linija, nes įsileisdamas tokią palapinę į savo festivalį tu tarsi pripažįsti problemą. Bet palaikymas iš valstybės institucijų buvo rimtas, todėl organizatoriai buvo labai geranoriški. Mano galva, tai yra labai gera praktika“, – kalbėjo G.Duoblys.

Tikslas – mažinti narkotikų grėsmę

Ši idėja – festivaliuose pasakoti apie saugesnį psichoaktyvių medžiagų vartojimą – kilo praėjusiais metais. Grupė jaunų medikų iš Vilniaus priklausomybės ligų centro sumanė nuvykti į festivalį „Yaga“ ir pastatyti ten savo palapinę.

Renginio organizatoriai sutiko. Prie savanorių medikų prisidėjo ir koalicijos „Galiu gyventi“ atstovai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Girvydas Duoblys
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Girvydas Duoblys

„Mūsų palapinė suvaidino pozityvų vaidmenį. Iš vienos pusės, mes pasakojome festivalio dalyviams apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų sukeliamą grėsmę sveikatai ir gyvybei. Bet iš kitos pusės, žmones ištikdavo šokas, kai atėję į palapinę pamatydavo, kad čia niekas nemoralizuoja, o tiesiog dalijasi informacija, kuri gali būti naudinga kiekvienam dalyviui“, – pasakojo G.Duoblys.

Tada savanorių veikla sulaukė didelio susidomėjimo. Per kelias dienas pas juos užsuko apie 500–600 festivalio „Yaga“ dalyvių.

Jauni žmonės klausė apie saugesnį narkotikų vartojimą arba ieškojo pagalbos. Pavyzdžiui, tada daugiausia dėmesio sulaukė lankstinukas su lentele, kurioje surašyta, kas nutiks sumaišius konkrečius narkotikus.

„Idėja pasiteisino, todėl šiemet nusprendėme plėstis“, – aiškino G.Duoblys. 2017 metais tokios palapinės stovės trijuose festivaliuose.

Nustebino, kad tai vyksta Lietuvos festivaliuose

Savaitgalį Zarasų rajone vykusiose „Sūpynėse“ jau stovėjo trys savanorių palapinės. Prie idėjos prisidėjo valstybės institucijos. Tarp jų ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ekspertai festivalyje „Supynės“ pasakoja apie psichoaktyvias medžiagas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ekspertai festivalyje „Supynės“ pasakoja apie psichoaktyvias medžiagas

„Mes negalime būti stručiais, apsimesti, kad nieko nėra, kišti galvą į smėlį ir viskas, – kalbėjo NTAKD atstovas Rimantas Šagždavičius. – Svarbiausia yra nuimti tą stigmatizaciją. Žmogus galvoja, kad jo poelgis yra blogas, todėl įtrauksime jį į kokius sąrašus, todėl jis tiesiog neateina pagalbos. Ir tada turime nelaimes.“

„Sūpynėse“ vienoje iš palapinių budėjo Vilniaus priklausomybės ligų centro psichiatrai, psichologai, taip pat socialiniai darbuotojai. Jie bendravo su žmonėmis, kurie ieškojo pagalbos. Medikų palapinėje ilsėjosi jaunuoliai, padauginę alkoholio arba kvaišalų. Kritiškų situacijų nebuvo.

Kitoje palapinėje dirbo koalicijos „Galiu gyventi“, organizacijos „Demetra“, bendrovės „Alkotesteris“, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ekspertai ir NTAKD specialistai.

Jie pasakojo festivalio dalyviams apie psichoaktyvias medžiagas, jų poveikį, keliamą grėsmę sveikatai ar net gyvybei. Taip pat dalino lankstinukus apie skirtingų narkotikų maišymą, prezervatyvus, dalyviai galėjo pasitikrinti savo girtumą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialistų palapinė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Specialistų palapinė

„Džiaugiuosi rezultatais. Žmonės labai geranoriški, ateina, klausia“, – sakė NTAKD atstovas R.Šagždavičius.

15min kalbinti festivalio dalyviai buvo nustebę, kad tokios palapinės atsirado lietuviškame renginyje, nes mūsų valstybėje galiojantys įstatymai griežtai baudžia ne tik prekeivius, bet ir vartotojus.

„Esu buvęs festuose užsienyje, tai ten mačiau tokių dalykų. Amsterdame per festus rodo trumpus filmukus apie narkotikus ir panašiai. Bet Lietuvoje pirmą kartą matau tokį dalyką. Paprastai jie tiesiog pastato greitąją. Tipo: žinokit, kur eiti, jeigu ką. Bet niekas ten neina, nes Lietuvoje už kaseką gali gauti baudžiaką“, – kalbėjo vienas iš dalyvių.

Sumanymo autoriai sako, kad toks ir buvo tikslas – sukurti saugumo zoną, kur žmonės jaustųsi saugūs klausti, ir sužinotų apie rizikas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietus festivalio „Sūpynės“ teritoriją pavertė purvo klampyne
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietus festivalio „Sūpynės“ teritoriją pavertė purvo klampyne

„Tai edukacinis procesas, kai tu nelipi žmogui ant galvos, nespaudi jo, bet tiesiog kalbiesi. Ir dalyviai yra nustebę, – kalbėjo G.Duoblys. – Visiems atėjusiems mes kartojame: jeigu kas nutiks, tai kreipkitės, padėsime. Galime suteikti pirminę pagalbą, nuraminti, duoti vandens atsigerti, nuvesti pas medikus.“

Palapinėse dirbę savanoriai sako, kad per tris festivalio dienas pas juos užsuko apie 200–300 žmonių. Pagal išdalintus lankstinukus matyti, kad juos labiausiai domino kokaino, ekstazio ir LSD keliamos grėsmės.

Buvo ir neįprastų klausimų. Pavyzdžiui, stiprius antidepresantus vartojantis vaikinas medikų klausė, ar gali pabandyti ketamino.

„Ačiū Dievui, kad žmogus atėjo ir paklausė. Mes galime modeliuoti situaciją, kad jeigu nebūtų šitos palapinės, tai jis būtų pabandęs to ketamino“, – svarstė G.Duoblys.

Didelė grėsmė – naujosios medžiagos

Šeštadienio popietę specialistai surengė atvirą diskusiją su festivalio dalyviais. Kelios dešimtis žmonių atvirai kalbėjosi su gydytojais apie poreikį svaigintis, narkotikų keliamą žalą ir galimą pagalbą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Medikai festivalyje „Sūpynės“ skaito paskaitą apie psichoaktyvias medžiagas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Medikai festivalyje „Sūpynės“ skaito paskaitą apie psichoaktyvias medžiagas

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vadovė Gabija Laubner paaiškino, kad žmonės jau tūkstančius metų vartoja kvaišalus dėl vadinamojo „laimės hormono“ – dopamino.

„Mes galime laikyti, kad dabar jūsų organizmuose dopamino kiekis yra apie nulį, – į festivalio dalyvius kreipėsi gydytoja. – Skaniai pavalgius dopanimo kiekis organizme pakyla maždaug vieną kartą. Po sekso – du kartus. O, pavyzdžiui, amfetaminas dopamino kiekį gali padidinti tūkstantį kartų. Patys įsivaizduojate, koks tai poveikis.“

Gydytojai pasakojo, kad šiuolaikiniame pasaulyje didžiausią grėsmę kelia naujosios psichoaktyviosios medžiagos. Pastaruoju metu gatvėse parduodamų kvaišalų sudėtis smarkiai keičiasi, todėl nei pirkėjai, nei gydytojai, nei policijos pareigūnai nebegali sukontroliuoti šio proceso.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Robertas Badaras
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Robertas Badaras

„Kokia nors Amerikos čiabuvių gentis tūkstančius metų žinojo, kaip reikia pagauti rupūžę, žinojo, kada ją gaudyti, kaip paglostyti, kad ji išskirtų psichoaktyvias medžiagas. Bet šituo globalizacijos laikotarpiu atsirado gudručių, kurie sako: kam mums skristi į tas džiungles ir gaudyti tas rupūžes, jeigu galime tą pačią medžiagą išgauti chemiškai? Tada ir prasidėjo problemos“, – aiškino Robertas Badaras, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas.

Jis teigė, kad specialistai kiekvieną savaitę užfiksuoja bent po 1–2 naujas psichoaktyvias medžiagas, o tokie tempai kelia rimtų problemų diagnostikams. Mokslas tiesiog nebespėja iššifruoti naujųjų narkotikų, todėl vis sunkiau padėti jų vartotojams.

„Prieš keliolika metų viskas buvo paprasta. Atveža žmogų į ligoninę ir tu matai, ką jis vartojo, žinai, ką reikia daryti. Dabar stovi aplink mirštantį žmogų krūva gydytojų, bendras patirties stažas 100 metų, ir nežino, ką daryti“, – kalbėjo R.Badaras.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gydytojai festivalyje „Sūpynės“ skaito paskaitą apie psichoaktyvias medžiagas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Gydytojai festivalyje „Sūpynės“ skaito paskaitą apie psichoaktyvias medžiagas

Festivalio dalyviai aktyviai uždavinėjo klausimus. Juos domino, kaip gelbėti perdozavusį draugą, kaip padėti žmogui, kuris nori atsikratyti žalingų įpročių, kaip suprasti, ar nusipirkti narkotikai kokybiški.

Viena mergina paklausė gydytojų, ar jie patys yra vartoję narkotikų, o jeigu ne – kaip tada gali patarinėti kitiems.

„Pagal tokią logiką, vyrai negali dirbti ginekologu, o traumatologas privalo būti susilaužęs porą kojų, ar ne? – atšovė daktaras R.Badaras. Žiūrovai pradėjo juoktis. – O jeigu rimtai, panele, jūs per savo gyvenimą pamatysite gal 2-3 perdozavusius žmones, gal kažką pati pabandysite. O aš per savo gyvenimą mačiau tiek lavonų, kad neužtektų penkiolikos tokių palapinių. Nuo perdozavimo. Tai gal šį tą reiškia? Nereikia nuvertinti mokslo ir patirties. Nereikia vartoti, kad suprastum, kaip gydyti.“

Šiemet tokios savanorių palapinės taip pat stovės festivaliuose „Yaga“ ir „Loftas Fest“.

Prie šios idėjos prisidėjo Vilniaus priklausomybės ligų centras, NTAKD, koalicija „Galiu gyventi“, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Apsinuodijimų informacijos biuras, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“, bendrovė „Alkotesteris“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

PATIKSLINIMAS (2017-07-03): NTAKD prašymu iš teksto buvo išimta NTAKD atstovo R.Šagždavičius citata apie vadinamąsias medicinines kanapes: „Pasiginčijome dėl kanapių su vienu jaunu žmogumi. Jis tik iš manęs sužinojo, kad medicininiais tikslais kanapės Lietuvoje yra naudojamos, tyrimai atliekami. Mes su juo kalbamės, o jo draugas tuoj išsitraukia telefoną, internete mane patikrina: a, tikrai naudojamos, užskaitom (juokėsi).“ Nors medicininiais tikslais preparatus iš kanapių Lietuvoje išties galima naudoti, bet kol kas tokių registruota nėra, todėl negalima teigti, kad jie yra naudojami.

TAIP PAT SKAITYKITE: Narkotikų kelias (1): nemokamas kokainas ir ginklas prie smilkinio

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Geriausia investicija – rūpinimasis savo sveikata
Reklama
Leiskite sau pasijusti geriau
Reklama
„Huawei Watch Fit 3“ – laikrodis, skatinantis pozityvius sveikatos įpročius
Reklama
Pekla ar gyvybės pradžia? Atskleidė, kaip kiekvienas grožio entuziastas gali prisidėti prie pelkių išsaugojimo
Užsisakykite
15min naujienlaiškius