Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros (VVSP) tarnyba, vadovaudamasi higienos normomis, anksčiau reikalavo, kad visa mokyklos teritorija turi būti aptverta tvora arba gyvatvore. Nuogąstauta, jog atvirose, pašaliniams asmenims lengvai prieinamose, mokyklų teritorijose gali būti platinami narkotikai, įžvelgta ir didesnė traumų bei nelaimingų atsitikimų tikimybė.
Šių metų vasarą, Sveikatos apsaugos ministerijos ir VVSP tarnybos sprendimu, tvarka pakito, todėl reikalavimo tverti mokyklos teritoriją atsisakyta, kaip ir kitų, kurie nėra tiesiogiai susiję su sveikatos sauga. VVSP tarnybos komunikacijos specialistė Lina Biekštaitė „15min“ tvirtino, kad visuomenės sveikatos specialistai turi kontroliuoti tik tas sritis, kurios kelia realią grėsmę sveikatos saugumui.
„Mokyklos teritorijos aptvėrimas yra labiau saugos reikalavimas, užtikrinantis, kad, pavyzdžiui, į teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys. Už tai turėtų būti atsakinga pati mokykla“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, anksčiau tvorų nepastatę mokyklų vadovai teisindavosi lėšų trukumu – esą savivaldybės šiam tikslui jų neskirdavo. Be to, kai kurioms mokykloms šis reikalavimas buvo neįgyvendinamas dėl teritorijos planavimo aspektų – miestų centruose ar senamiesčiuose pastatytų mokyklų aptverti neįmanoma.
Budintysis tam ir yra. Jis turi paklausti, kas ir kokiais tikslais atėjo. Kai kuriose mokyklose net užsirašoma, kas atėjo.Vilniaus savivaldybės Švietimo planavimo ir organizavimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis paaiškino, kad kiekvienoje mokykloje yra budintis žmogus, kuris privalo stebėti visus, esančius mokyklos teritorijoje ir praveriančius jos duris. „Budintysis tam ir yra. Jis turi paklausti, kas ir kokiais tikslais atėjo. Kai kuriose mokyklose net užsirašoma, kas atėjo. Taip daroma dėl mokinių saugumo ir bendros tvarkos, nes mokyklose negali vaikščioti visi panorėję“, – kalbėjo savivaldybės atstovas. „15min“ nusprendė pasidomėti, kaip šio reikalavimo laikomasi sostinės mokyklose.
Akis pakėlė ne visi
Sostinės Žvėryno rajone esančią Mstislavo Dobužinskio vidurinę mokyklą, prie kurios atvykome ryte, vykstant pirmai pamokai, juosia tvora. Varteliai – praviri, todėl patenkame į mokyklos teritoriją, o užlipę laiptais atidarome ir duris. Vieta, kurioje, atrodo, turėtų sėdėti budėtojas – tuščia, tad pasižvalgome aplink, apžiūrime stendus su mokinių pasiekimais ir einame koridoriumi toliau. Prie laiptų, vedančių į antrą aukštą, mus pamato kelios mokyklos darbuotojos. Linktelime galvas ir, nesulaukę prašymo prisistatyti, kopiame aukštyn.
„Kaip laikaisi?“ – paklausiame šalia mokyklos tualeto sutikto mažamečio, kuris paprašytas greitakalbe nupasakoja, kur yra klasės, sporto salė ir nužingsniuoja į pamoką. Mes nusileidžiame laiptais atgal, dar kartą šmėkštelime prieš pirmame aukšte sėdinčių darbuotojų akis ir važiuojame kitur – į miesto centre esančią Simono Daukanto gimnaziją, kur tuoj turėtų prasidėti antra pamoka, todėl norime „nevėluoti“ ir į ją patekti kartu su kitais moksleiviais.
Vos įžengę pro duris ir praėję budėtojo kabiną, išgirstame klausimą – „kur einate?“. Budėtoja paprašo įvardyti, kas esame ir pas ką atėjome. Paaiškinę savo tikslą ir iš jos sulaukę šypsenos, vykstame kitur – į Jono Basanavičiaus pagrindinę mokyklą.
 |
| Į „Minties“ gimnaziją užėjome kartu su moksleiviais, tačiau budėtojas iškart pastojo kelią ir paprašė prisistatyti. |
Joje pasijuntame „drąsiai“, nepaisant to, kad mus mato mokyklos fojė prie stalo sėdinti budėtoja. Mato, bet niekaip nereaguoja. Pasivaikščiojome prie klasių, paskaitėme ant sienų iškabintas mokyklos naujienas, kol, galiausiai, priėjome prie budėtojos ir paklausėme, kokia čia mokykla. Ji atsakė, mes dar kartą pasižvalgėme koridoriuose ir išvykome kitur – į Lazdynuose esančią „Minties“ gimnaziją. Palaukėme, kol nuskambės pamokos pabaigą skelbiantis skambutis ir iš mokyklos į kiemą patrauks būriai moksleivių. Tikėjomės, kad dėl to būsime nepastebėti, tačiau, vos įėję į mokyklą, prieš akis pamatėme budėtoją, kuris pasiūlė užsirašyti į registracijos knygą netgi sužinojęs, kad čia – eksperimentas.
Gimnazijos direktorė Teresa Sakalauskienė ir kitų mokymo įstaigų budėtojams siūlo dirbti atsakingiau, ypač rugsėjį, kai į mokyklas ateina naujų moksleivių. „Jeigu pavasarį mūsų budėtojas dauguma mokinių atpažįsta, tai rudenį, kai ateina daug naujų veidų, tikrai sunku atskirti, ar čia mokyklos mokinys, ar pašalinis žmogus. Aišku, jeigu teritorija aptverta – idealu, tačiau tam reikia nemažų investicijų. Bet mes tikimės, kad ateityje mokyklos teritoriją apsitversime“, – kalbėjo direktorė.
