Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis teigė matantis teigiamų pokyčių darbo rinkoje – esą mažėja žmonių, kurie į darbo biržas kreipiasi dėl tarpininkavimo ieškant darbo vietos. „Vasarį, palyginti su sausiu, darbo jėgos pasiūla sumažėjo beveik 10 procentų. Per praėjusią savaitę į darbo biržą kreipėsi ketvirtadaliu žmonių mažiau nei vidutiniškai šiais metais kiekvieną savaitę“, – V.Šlekaitis pirmadienį sakė interviu per Lietuvos radiją.
Tačiau tai dar ne patys blogiausi rodikliai žinant, kad per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai darbo žmonės turėjo 2001 metais, kai nedarbo lygis siekė 17,4 procento.
Nedarbas – dukart didesnis
Remiantis Statistikos departamento pranešimu apie gyventojų užimtumo tyrimo duomenis, nedarbo lygis šalyje pradėjo didėti nuo praėjusių metų vidurio. Ketvirtąjį 2008 metų ketvirtį nedarbo lygis siekė 7,9 proc. ir buvo 2 procentiniais punktais didesnis nei trečiąjį tų metų ketvirtį ir beveik dukart didesnis nei prieš metus.
Tačiau tai dar ne patys blogiausi rodikliai žinant, kad per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai darbo žmonės turėjo 2001 metais, kai nedarbo lygis siekė 17,4 procento. Tai buvo Rusijos krizės pasekmė. Žemiausias, 4,3 proc., nedarbo lygis užfiksuotas 2007 metais, kai šalies, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES), ekonomika dar išgyveno sparčios plėtros laikus.
Skelbiama, kad asmenų, kurie darbo ieško metus ir ilgiau, ketvirtąjį 2008 metų ketvirtį padaugėjo ir sudarė 30,5 tūkst., arba beveik ketvirtadalį visų bedarbių. 2001 metais ilgalaikių bedarbių buvo daugiau nei pusė visų užsiregistravusiųjų darbo biržoje.
Statistikos departamento atliekamo įmonių statistinio tyrimo duomenimis, laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai mažėja. Praėjusių metų pabaigoje laisvų darbo vietų buvo 12,9 tūkst., arba 2,2 karto mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir dukart mažiau nei trečiąjį 2008 metų ketvirtį.
Lietuvos darbo biržos duomenys rodo panašias neigiamas darbo rinkos tendencijas. Vasaris – jau antras mėnuo iš eilės, kai darbo biržose užregistruojama daugiau nei 40 tūkst. žmonių. Pernai kreipėsi pustrečio karto mažiau.
Kovo 1 dieną Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 176,4 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų 152,4 tūkst. turėjo bedarbio statusą. Tai sudarė 8,2 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų, bedarbiai – 7,1 procento. Teritorinės darbo biržos praeitą mėnesį gavo 19 pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus – numatoma atleisti per 600 žmonių.
Remiantis skirtingais vertinimais, šiais metais nedarbo lygis didės ir gali perkopti 10 proc. ribą.
Atlyginimai dar padidėjo
„Eurostat“ pranešė, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 10,5 proc., o visose ES narėse – tik 4,6 procento.
Analitikų aiškinimu, Lietuvoje spartesni darbo užmokesčio didėjimo tempai išlaikyti dėl to, kad jis pradėjo kilti nuo labai žemo lygio, palyginti su kitomis ES šalimis. Nepaisant to, vidutinis darbo užmokestis iki šiol toli gražu nesiekia daugelio kitų Bendrijos šalių vidutinio darbo užmokesčio. Be to, analitikai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje veržtis diržus privačiose ir valstybinėse įstaigose imta vėliau nei labiau ekonomiškai išsivysčiusioje ES dalyje, todėl ir toks iš pažiūros džiuginantis atlyginimų kilimas tėra labai laikinas reiškinys.
Remiantis Statistikos departamento informacija, ketvirtąjį 2008 metų ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2007 metų ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos šalies gamybos, paslaugų, viešojo valdymo ir socialinės veiklos įmonėse, eliminavus darbo ir švenčių dienų įtaką, padidėjo 14,3 procento.
Skelbiama, kad darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra didėjo lėčiau nei kitos darbo sąnaudos beveik visose gamybos, paslaugų, viešojo valdymo ir socialinės veiklos įmonėse.
Vienos dirbtos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra gamybos, paslaugų, viešojo valdymo ir socialinės veiklos įmonėse per metus padidėjo beveik 14 proc., kitos darbo sąnaudos –socialiniai darbdavio įnašai (įmokos) – 15,4 procento.
