Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintame sąraše, kurių profesijų darbuotojų labiausiai prireiks 2013-aisiais, atsidūrė ir suvirintojai, ir metalinių laivų korpusų surinkėjai. Šių profesijų, prognozuojama, šiais metais Klaipėdoje reikės labiausiai.
„Iš esmės tame sąraše nėra nieko naujo, būtent šių profesijų dėl miesto specifikos labiausiai reikia jau kelerius metus. Tenka pripažinti, kad profesinės mokyklos paruošia nepakankamą skaičių specialistų“, – teigė Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas. Pastebima, kad ir profesinį išsilavinimą gavę jaunuoliai skuba išvykti į užsienį, kur suvilioja darbo užmokestis.
„Vakarų laivų gamykla“ praėjusiais metais pati inicijavo mokymus ir pradėjo ruošti suvirintojus, laivų korpusų surinkėjus bei dažytojus. Kvalifikaciją įgavusiems darbininkams pasiūloma ir darbo vieta bendrovėje.
ačiau anot M.Skritulsko, išryškėjo problema – sudominti galimybe išmokti amato ir užsitikrinti sau darbo vietą vargiai pavyksta. „Bandome atrinkti žmones tiems mokymams, tačiau sunkiai sekasi. Nemotyvuotų žmonių nepriversi mokytis ir dirbti“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, nereikia dairytis nė į Didžiąją Britaniją ir jų išmokų sistemą, neskatinančią žmonių dirbti, užtenka pavyzdžių ir Lietuvoje. „Nemažai žmonių registruojasi Darbo biržoje tik tam, kad kaip aš vadinu, gautų gerovės davinį: pašalpas, lengvatas, kompensacijas. Neretai to davinio vertė viršija minimalaus darbo užmokesčio dydį“, – apgailestavo M.Skritulskas. Darbo biržos specialistų teigimu, maždaug kas antras jų „klientas“ net nenori girdėti apie darbą ar apie amato mokymąsi.
„Esame savotiškame karo lauke – darbo vietos yra, nėra norinčių dirbti. Tenka verstis per galvą ir ieškoti jų“, – apgailestavo M.Skritulskas.
Anot jo, reformos mažinant nedarbą – būtinos. „Ir tai yra ne vienos Socialinių reikalų ir darbo ministerijos reikalas. Čia kelios ministerijos – tiek Ūkio, tiek Švietimo ir mokslo, tiek Finansų ministerijos turi kartu spręsti ir numatyti pokyčius darbo rinkoje. Akivaizdu, kad aukštosios mokyklos vis dar ruošia specialistus, neatsižvelgdamos į darbo rinką“, – aiškino M.Skritulskas.
Per 2012-uosius Klaipėdoje registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 17 proc. Jaunimo nedarbas uostamiestyje sumažėjo 2,2 karto ir siekia 4,7 proc.
Klaipėdoje gruodį užfiksuotas nedarbo lygis siekė 8,5 proc. Praėjusiais metais į Darbo biržą Klaipėdoje kreipėsi 19,7 tūkst. bedarbių, įdarbinti 13,2 tūkst.
Didesnes galimybes įsidarbinti uostamiestyje turi pardavimų vadybininkai, elektros inžinieriai, elektronikos inžinieriai, gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, specialiojo ugdymo mokytojai, laivavedžiai ir laivų kapitonai, virėjai, padavėjai, santechnikai, suvirintojai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai.