-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 10 11

Neįgalaus išieškotojo vargai: kaip iš avarijos kaltininko atgauti skolą?

Prieš septynerius metus Maksimas Suchanovas pateko į avariją, dėl kurios šiandien nevaikšto ir sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Nors vyrui ir netrūksta pozityvaus požiūrio į gyvenimą, labiausiai liūdina avarijos kaltininko abejingumas.
Pilietinė akcija „Leiskite dirbti“
Pilietinė akcija „Leiskite dirbti“ / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Maksimas prisimena tą lemtingą dieną. „Po vestuvių praėjus mėnesiui nusprendėme nuvažiuoti į gamtą, išsimaudyti, pabūti su draugais. Kadangi kompanijai pritrūko alaus, važiavome jo pirkti. Įsėdome į Sergejaus automobilį. Deja, vairuodamas jis nesuvaldė mašinos ir mes patekome į avariją. Aš mažai ką pamenu iš to įvykio, nes nuo smūgio netekau sąmonės. Aš nepastebėjau, kad Sergėjus būtų neblaivus, dėl to drąsiai įsėdau į automobilį“, - sako M. Suchanovas.

Man reikėjo jam nuolat skambinti, ieškoti, prašyti, o jis nuolat kartodavo, kad neturi pinigų, darbo.

Avarijos pasekmės – keli sulaužyti kaklo slanksteliai, neįgaliojo vežimėlis. Avarijos kaltininkas jo aplankyti buvo tik kelis kartus. Tuo viskas ir pasibaigė. „Man reikėjo jam nuolat skambinti, ieškoti, prašyti, o jis nuolat kartodavo, kad neturi pinigų, darbo, kad kamuoja šeiminės problemos. Žodžiu, išsisukinėdavo, kaip tik gali“.

Kaltininkas dingo kaip į vandenį

M. Suchanovui iš kaltininko buvo priteista 120 tūkst. litų (apie 35 tūkst. eurų), be to, Sergejus buvo nuteistas trejiems metams lygtinai. Tuo metu Sergejus kažkiek mokėdavo Maksimui, tačiau vos lygtinumo laikotarpis baigėsi, baigėsi ir bet kokie mokėjimai. „Dingo kaip į vandenį. Pinigų negaunu jau trejus metus. Nors kreipėmės į teismą, tačiau prokurorai nusikalstamos veikos neįžvelgė, tačiau neseniai gavau pranešimą iš antstolių, kad kaltinamasis įsidarbino, todėl tikiuosi, kad ateityje gausiu išmokas“, – sako Maksimas.

Paklaustas, kaip gyvena, jis nestokoja teigiamo požiūrio į esamą situaciją: „Nepasiduodu, dirbu, žaidžiu biliardą – Lietuvoje jau tris kartus laimėjome Lietuvos čempionatą, o šiais metais dalyvavau Europos čempionate Olandijoje. Iš pat pradžių buvo nelengva dėl sveikatos bėdų, tačiau reikia gyventi toliau ir nepasiduoti.“

Antstolis Aleksandas Selezniovas: reikia ugdyti visuomenės sąmoningumą

Antstolis Aleksandras Selezniovas teigia, kad rugpjūčio mėnesį buvo gautas pranešimas apie tai, kad kaltininkas ir skolininkas įsidarbino, todėl gali būti, kad skola pajudės iš mirties taško. Apie tai buvo informuotas ir išieškotojas. „Šiuo metu esame padarę viską ką galime, tačiau pasakyti, kokio dydžio išskaitos bus ir kada bus – negalime, kadangi kol kas dar nė vienos išskaitos nesame gavę“, - teigia antstolis A. Selezniovas.

Situacija, kai skolininkai nemoka skolų ir neskuba atsiskaityti, Lietuvoje yra gana dažna.

Jis sako, kad situacija, kai skolininkai nemoka skolų ir neskuba atsiskaityti, Lietuvoje yra gana dažna. „Skolininkai, kurie noriai atsiskaito yra mažuma palyginti su piktnaudžiaujančiais, mokėti nenorinčiais skolininkais. Nepamirškime, kad skolininkams niekas netrukdo kontaktuoti su išieškotojais ir tartis dėl skolos grąžinimo be antstolių – būdų tam yra ne vienas. Tačiau jeigu žmogus atsiskaityti nenori, jo vykdomoji byla galiausiai atkeliauja pas antstolį. Neretai tai rodo, kad susiduriama su piktnaudžiaujančiu skolininku“, – teigia antstolis.

Jis pastebi, kad Lietuvoje išties daug padaryta, norint sutramdyti nemokius skolininkus, tačiau per prievartą žmogaus neįdarbinsi ir nepriversi skolos sumokėti. „Tai daugiau žmogaus sąmoningumo reikalas – atsiskaityti su tuo, kuriam tu padarei žalą. Tačiau jeigu jis viduje nesupranta, kad turi atsiskaityti su nukentėjusiuoju, sunku kažką pakeisti, nes tai daugiau žmogaus švietimo ir auklėjimo problema“.

Antstolis A. Selezniovas sako, kad tokių skolininkų, kurie gali susimokėti skolas, tačiau jų įžūliai nemoka, yra tikrai ne vienas: „Būna, kad skolininkai važinėja brangiais automobiliais ir naudojasi prabangiais telefonais, tačiau patikrinus jų turtinę padėtį paaiškėja, kad formaliai jie nieko neturi ir dar gauna socialines pašalpas... Pagal dokumentus jie vargšai, bet faktinis gyvenimo būdas toli gražu neprimena tų, kuriems reikia pagalbos. Mes, antstoliai, vadovaujamės įstatymais ir vertiname oficialius duomenis, t. y. – žiūrime į tai, kokį turtą žmogus (skolininkas) formaliai valdo šiuo metu ir pagal tai turime spręsti, ką galime išieškoti šiandien“,– pasakoja antstolis.

Lietuvos antstolių rūmai
Lietuvos antstolių rūmai

Psichologė Sigita Kilkutė: skolos neigimas – nebrandi psichologinė gynyba

Skola nėra maloni patirtis nei vienam žmogui. Ir tik nuo asmenybės brandos priklauso, kaip su šia patirtimi bus tvarkomasi, kokia psichologinė įveika bus naudojama siekiant sumažinti patiriamą stresą, nerimą, baimę, gėdą ir kitus nemalonius jausmus. Žmogus, kuris aktyviai stengiasi grąžinti skolą, visų pirma turi pripažinti savo kaltę dėl jos susidarymo ir prisiimti atsakomybę už pasekmes bei prievolę atlyginti finansinę žalą.

Skolininkas visų pirma turi pripažinti savo kaltę dėl jos susidarymo ir prisiimti atsakomybę už pasekmes bei prievolę atlyginti finansinę žalą.

Aprašytos situacijos dalyvis – skolininkas – tokios atsakomybės akivaizdžiai neprisiima ir naudoja nebrandžią psichologinę gynybą, visų pirma – neigimą ir kitų kaltinimą. Neigimas gali pasireikšti keliomis formomis – pačios problemos neigimu, realybės ignoravimu bei nepripažinimu, jog turi skolą. Tokiu atveju žmogus nemato reikalo jos mokėti. Šis žmogus pinigų taip pat iš nieko nesiskolino, tad gali galvoti: „O kodėl turiu kažką grąžinti?“ (ypač, jei nesijaučia kaltas dėl sukelto autoįvykio, neprisiima atsakomybės už jį).

Taip pat savigyna gali pasireikšti kitų kaltinimais, tokiu būdu pateisinant savo elgesį. Gali būti, jog skolininkas jaučiasi esantis aplinkybių auka, nukentėjusysis, su kuriuo elgiamasi neteisingai. Tada skolos reikalaujantį kreditorių ar antstolį jis laiko agresoriais, į kuriuos nukreipia savo pyktį.

Svarbu suprasti, jog psichologinė gynyba – tai autonomiškai vykstantis savisaugos psichologinis procesas. Žmogus sąmoningai nesirenka, kaip jis reaguos susidūręs su konkrečiais sunkumais, todėl ne visada pasirenkami objektyviai teisingi ir adekvatūs reagavimo būdai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius