TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neįgalieji priversti sėdėti namuose

Sėdintis vežimėlyje neįgalusis be pagalbos uostamiestyje neišsiverstų.
Viktorijos Navickaitės/15min.lt nuotr. / Sėdintis vežimėlyje neįgalusis be pagalbos uostamiestyje neišsiverstų.
Šaltinis: 15min
0
A A

Žmonės su judėjimo sutrikimais norėdami patekti į viešumą privalo įveikti kur kas daugiau kliūčių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kelionė į Klaipėdos senamiestį neįgaliesiems – didžiulis iššūkis.

Nors oficialiai mūsų šalyje yra priimti neįgalių žmonių teises užtikrinantys įstatymai, dabartinė situacija reikalaujamų normų neatitinka. Neįgaliesiems sunku patekti į viešąjį transportą, pavojinga važiuoti grįstomis gatvėmis, o ką jau kalbėti apie gausybe laiptų besipuikuojančiomis viešomis ir privačiomis įstaigomis.

Klaipėdos mieste su šiomis problemomis bandoma kovoti pasitelkiant kuo daugiau viešumo ir atsakomybės skatinimo. Vežimėliuose sėdintys neįgalieji mėgina atkreipti politikų ir savivaldybių atstovų dėmesį į juos kankinantį nepatogų susisiekimą, tačiau pastarieji atsakomybės kratosi, nes, anot jų, – tai pačių įmonių bėdos.

Savivaldybė nepajėgi padėti

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Rimos Beinoravičienės, problema nėra tokio didelio masto, kad būtų privalu ją spręsti kuo greičiau. Buvo pateiktas pavyzdys apie savivaldybėje sukomplektuotą specialią įrangą neįgaliesiems: „Padarytas atskiras įėjimas ir keltuvas, kuris pakelia vežimėlį, bet niekas ta įranga nesinaudoja – laikome užrakintą.“

Savivaldybės atstovė sutinka, kad jeigu šia bėda pradėtų rūpintis patys pastatų savininkai, lėšų būtų galima ieškoti Europos Sąjungos fonduose. Tačiau, anot R. Beinoravičienės, savininkai didelio susidomėjimo pandusams neteikia: „Pastatų savininkams inicijuojant, viskas būtų suderinta su vyriausiuoju dailininku. Viską inicijuoja žmonės, mes nesame labdaros gavėjai ir davėjai. Mes esame valstybinė institucija, kur viskas yra planuojama ir rūpinamasi savo turtu. Ten kur šaligatviai yra mūsų, privalome padaryti, kad jie būtų patogūs užvažiuoti, o kur pastatas priklauso savininkui, jis ir turi rūpintis. Savivaldybė yra nepajėgi rūpintis visais Klaipėdos pastatais.“

Užsieniečių pavyzdys – siekiamybė

Priešingos pozicijos laikėsi Indra Baltmiškytė šiuo metu laikinai einanti Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Klaipėdos skyriaus vedėjos pareigas. Pasak jos, temos svarbos neįžvelgti sunku: „Tai aktualu visiems: mamoms su vežimėliais, seniems žmonėms, kurie negali kelti kojų ir lipti laiptais po, pavyzdžiui, klubo operacijos. Juk ir jaunas žmogus gali būti susižaloję kojas.“

I. Baltmiškytė pasakojo, kad į įstatymus žiūrima pro pirštus ir specialūs užvažiavimai yra daromi savininkų nuožiūra. Dažnai pandusai būna pernelyg statūs ir ne gelbėja, o sukelia dar didesnį pavojų. Pasak jos, vertėtų pasidomėti kitų šalių patirtimi: Prancūzijoje akliesiems sudarytos specialios programėlės, kurias atsisiuntus į telefoną, pasakoma, koks pastatas yra šalia, ar yra laiptai, kada bus posūkis ar pavojinga sankryža, o štai Liepojoje gatves sudaro skirtingos faktūros grindinys, kuris nurodo posūkius ir specialias perėjas. Tuo tarpu Lietuvoje neįgaliesiems sunku net rasti tualetą. Ant durų nupiešti paveiksliukai nėra išgaubti, todėl akliesiems ar psichinę negalią turintiems žmonėms tenka būti priklausomiems nuo aplinkinių pagalbos.

Vieno žmogaus pastangų neužtenka

Dėl to, kad neįgaliesiems mieste sunku judėti, atsiranda ir daugiau problemų: nelaimingų atsitikimų, didėja neįgaliųjų nedarbingumo lygis, kenčia sveikata ir psichika. Klaipėdos krašto socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkas Saulius Liekis tvirtina, kad nepaisant visų trukdžių situaciją gerina pastatų rekonstrukcijų darbai, nes jie atnaujinami jau pagal Europos Sąjungos reikalavimus, tačiau senasis palikimas verčia juoktis pro ašaras: „Pati kurioziškiausia situacija buvo Klaipėdos neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (NDNT), kur nebuvo galima patekti su vežimėliu. Šiuo metu Šilutės pl. vyksta naujo NDNT pastato statyba.“

„Keistai atrodo, privačios medicinos įstaigos, medicinos centrai, įsikūrę daugiabučiuose namuose, į kuriuos su rateliais patekti neįmanoma. Taip pat mokslo įstaigos nėra pritaikytos studentams rateliuose. Manau labai svarbu, kad įstaigų ir savivaldos atstovai pakeistų mąstymą ir suprastų, jog neįgaliesiems turi būti prieinamos visuomeninės paskirties įstaigos. Kartais tereikia tik vadovų geranoriškumo ir supratimo, galbūt net minimalios lentos žinant, kad atvyks neįgalieji, nei atvykus jiems sakyti, jog į šitą įstaigą jūs negalite patekti“ – patarimų negailėjo S. Liekis.

Neįgaliųjų skaičius auga

Lietuvoje žmonių su negalia skaičius nuolat didėja. 2008 metais neteko darbingumo ir invalidumo pensijas ar išmokas gavo 258 848 asmenys, t.y. apie 7 proc. visų Lietuvos gyventojų. 2008 m. neįgaliųjų skaičius, lyginant su 2007 metais, padidėjo 2,2 procento. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligų. Judėjimo sutrikimus turinčių asmenų Lietuvoje yra daugiau negu 60 tūkstančių.

Ruslano Dmitrijevo nuotr./Neįgaliųjų judėjimo schema Klaipėdos senamiestyje.
Ruslano Dmitrijevo nuotr./Neįgaliųjų judėjimo schema Klaipėdos senamiestyje.

Neužtikrinant saugaus neįgaliųjų judėjimo pažeidžiamas 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kuris teigia: „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo.“ Atrodo, kad praėjus septyneriems metams po įstatymo įsigaliojimo, pasikeitė tik viena – vietoje žodžio „invalidas“ rašoma „neįgalus“.

Taip pat nesilaikoma Neįgaliųjų teisių konvencijos, 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą. Ratifikuotos Konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Neįgaliųjų teisių konvencija įpareigoja valstybes užtikrinti neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min