Kaunietė šeimos gydytoja Liudmila Jurgutienė LŽ sakė, kad vis daugiau pacientų domisi galimybe gauti neįgaliojo statusą. Tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra numačiusi griežtas ligonio sveikatos būklės vertinimo sąlygas. Pasak L.Jurgutienės, nors pasitaiko net reikalaujančiųjų neįgalumo statuso, vis dėlto šeimos gydytojai nelinkę rizikuoti ir išduoti sveikatos būklės sutrikimais nepagrįstų dokumentų.
Kaip tvirtina gydytojai, siekiančiųjų gauti neįgalumo statusą daugėja.
Pakeitė nuomonę
„Kam man tas invalidumas?“ – prieš pusmetį kalbėjo 53 metų kaunietis Vaidas K. Netekęs darbo vyras pakeitė nuomonę – pensija, mokama neįgaliesiems, dabar jam bus vienintelis pragyvenimo šaltinis.
Vaidas K. yra patyręs rimtą stuburo traumą. Medikai ne sykį ragino vyriškį atsisakyti sunkaus darbo statybose, primygtinai siūlė reabilitaciją sanatorijoje. Tačiau jis tvirtino, kad jaučiasi gana gerai, todėl norįs dirbti, o ne gulinėti ligoninėse. „Kai turėjau darbą, nebuvo laiko vartytis lovoje. Dabar laiko yra į valias, todėl daugiau dėmesio skirsiu sveikatai“, – aiškino kaunietis.
Staliaus amatu vertęsis jo giminaitis Juozapas V. prieš pusmetį patyrė insultą ir ištvėrė sudėtingą operaciją. Tačiau tuomet vyriškis neklausė įkalbinėtojų, raginančių jį pasirūpinti netekto darbingumo pensija. Tada Juozapui atrodė, kad žinia apie jo neįgalumą užtrauktų gėdą. Pastaruoju metu, sumažėjus klientų užsakymų, stalius sako pradėjęs svarstyti galimybę gauti netekto darbingumo pensiją.
„Gyvenimas privertė pasirūpinti sveikata. Ir pajamomis. Gal ta krizė atėjo pačiu laiku – daugiau dėmesio skirsiu reabilitacijai. Pagaliau dažniau bendrausiu su artimaisiais, nes iki šiol „ariau“ daug nemąstydamas“, – komentavo Juozapas V.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, neįgaliųjų yra gerokai mažiau.
Padidėjimo nepastebėta
Kaip tvirtina gydytojai, siekiančiųjų gauti neįgalumo statusą daugėja, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Leonilija Perminienė LŽ sakė, kad kol kas nepastebėta, jog netekto darbingumo pensijas šįmet tektų mokėti didesniam būriui asmenų nei praėjusiais metais. Jos teigimu, tik po pusmečio paaiškės, ar Lietuvoje padaugėjo neįgaliųjų statusą turinčių žmonių. Mat tie, kurie netekto darbingumo lygio nustatymu pradėjo rūpintis šių metų pradžioje, pensijas greičiausiai gaus tik po pusmečio.
Lietuvoje neįgaliųjų nedaug
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Zdislavas Skvarciany LŽ pasakojo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, neįgaliųjų yra gerokai mažiau. Anot jo, mūsų krašte įvairaus netekto darbingumo lygio asmenys sudaro 7 proc., o kitose ES valstybėse šis vidurkis siekia 10-12 procentų. Beje, Latvijoje neįgaliųjų tėra 5 proc., Baltarusijoje – 3 procentai. „Tai priklauso ne nuo sergančių žmonių skaičiaus, o nuo valstybės vykdomos politikos – t. y. nuo netekto darbingumo lygio nustatymo metodikos“, – aiškino Z.Skvarciany. Pasak tarnybos direktoriaus, jei bus pastebėta, kad viename ar keliuose Lietuvos miestuose neįgaliųjų padaugėjo, juose bus surengti išsamūs patikrinimai.
„Gali būti, jog neįgaliųjų padaugės kitą pusmetį ar vėliau, nes tik metų pradžioje žmonės pradėjo intensyviau rūpintis dokumentų tvarkymu. Beje, kartais iš šeimos gydytojų sulaukiame pranešimų, esą jie verčiami surašyti tikrovės neatitinkančius dokumentus, kad asmuo gautų neįgalumą“, – pasakojo Z.Skvarciany.
