Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neigiamų lūkesčių įkaitai

Užuot skatinusi vartojimą, valdžia puolė žmones gąsdinti, kad kasdien bus vis blogiau.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Užuot skatinusi vartojimą, valdžia puolė žmones gąsdinti, kad kasdien bus vis blogiau.
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Brukama mintis, kad viskas bus tik blogiau, vargina Lietuvos piliečius, skatina suirutę. Tik ar riaušės — tinkamas būdas ginti savo teises? Apie tai kalbamės su politologu Vytautu Dumbliausku.

Apolitiška visuomenė

– Susidaro įspūdis, kad mūsų piliečiai pavargo laukti ir ėmėsi veikti. Tik ar laiku? Ilgai tylėję, staiga puolame kaltinti Seimą, Premjerą, antikrizinį planą...

– Amerikos vaikams politinio ugdymo pamokose kalbama ir apie tokį dalyką kaip politinis nepaklusnumas. Jie mokomi nuo mažens nepaklusti valdžiai, jei nepritaria jos sprendimams.

Riaušės vyko po taikaus protesto ir su demokratine piliečių teise nepaklusti valdžiai neturi nieko bendro.O kaip yra Lietuvoje? Mitingo organizatorius, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, kaltinamas tuo, kad mitingas peraugo į riaušes. Bet juk kiekviename mitinge gali būti grupelė pasamdytų chuliganų, kurie kels riaušes. Galbūt šiuo atveju įvykusios riaušės kam nors buvo naudingos? Gal kas sąmoningai skatino chuliganiškus išpuolius? Seimo narys Petras Gražulis tvirtina matęs, kaip dalis Seimo darbuotojų rodė mitinguotojams špygas pro langus ir taip esą juos provokavo...

Tik štai stabtelkime ir pasiaiškinkime paprastą faktą: mitingas vyko taikiai, ir A.Černiauskas tikrai nekaltas dėl išdaužtų Seimo langų ir sužalotų mitinguotojų. Demokratinės šalies piliečiai gali nepritarti politiniai valiai, nepaklusti tam, ką daro valdžia. Tas ir buvo demonstruojama mitinge prie Seimo. Riaušės vyko po taikaus protesto ir su demokratine piliečių teise nepaklusti valdžiai neturi nieko bendro.

– Tačiau dalyvavimą politiniame šalies gyvenime turbūt reikėtų pradėti ne nuo mitingų, bet nuo dalyvavimo rinkimuose...

– Tiesa, Seimo rinkimuose dalyvavo vos per 52 proc. rinkėjų. Jie ir išrinko valdžią, kuri šiandien kaltinama dėl visų blogybių. Ir jei pažvelgtume į visus atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Seimo rinkimus, piliečių politinis aktyvumas tik silpsta. Kuo toliau, tuo labiau tampame apolitiški.

Politiniai nesutarimai

– Ar dabar Lietuvoje turime ryškią politinę kryptį?

– Greičiausiai ne. Šiuo metu Lietuvoje taikoma vadinamoji mišri rinkimų sistema. Tai reiškia, kad pagal proporcinę rinkimų sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likusieji renkami 71-oje vienmandatėje apygardoje – jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą, bet už konkrečius asmenis. Tokia sistema nesuteikia galimybės vienai partijai Seime sudaryti daugumos – tenka jungtis į koaliciją.

Sociologijos mokslas nagrinėja sąvokų skirstymą „mes“ ir „jie“. Sakykime, 2001 metais socialdemokratų partija susijungė su LDDP. Jie tapo viena Lietuvos socialdemokratų partija, bet ir dabar kartais jaučiama takoskyra tarp šių politinių segmentų, nepriklausomai nuo to, kad po susijungimo praėjo pakankamai daug laiko.

Dabartinėje valdančioje koalicijoje skirtumas tarp „mes“ ir „jie“ itin akivaizdus. Premjeras A.Kubilius norėjo suvienodinti mokesčius, liberalai tam pasipriešino. „Mes“ norime vienaip, „jie“ kitaip.

Jeigu Seime daugumą sudarytų viena partija, turėtume ryškią politinę kryptį, o dabar tenka ieškoti kompromisų, kadangi kiekviena partija nori, kad būtų taip, kaip nori jie.

Premjeras „prisiėmė“ misiją gelbėti Lietuvą. Taip savo valdžią suvokia ir kiti Tėvynės sąjungos nariai. Tačiau tai klaidingas mąstymas, iškreipiantis realybės supratimą.– Tą politinį sąmyšį skatina ir kiti nesusikalbėjimai, sakykime, tarp valdžios, verslo, ir samdinių?

– Bet kurioje demokratinėje valstybėje šis interesų trikampis turi bendradarbiauti tarpusavyje. Mes turime Trišalę tarybą. Jos paskirtis yra ne eskaluoti konfliktus, o ieškoti kompromisų ir dialogų, stiprinti darbdavių, darbėmių ir valdžios bendradarbiavimą. Deja, Lietuvoje to bendradarbiavimo beveik nėra – akivaizdžiai trūksta valdžios pasiryžimo ieškoti bendro sprendimo.

Valdžios arogancija

– Valdžia nesitaria su savo rinkėjais. Kodėl taip yra?

– Premjeras „prisiėmė“ misiją gelbėti Lietuvą. Taip savo valdžią suvokia ir kiti Tėvynės sąjungos nariai. Tačiau tai klaidingas mąstymas, iškreipiantis realybės supratimą.

Mano nuomone, kita nesitarimo su žmonėmis priežastis, šiai partijai ir jos lyderiui būdinga arogancija. Jie moka ironizuoti, kritikuoti, tik dabar ne laikas tą daryti. Akivaizdu, jog aštuoneri metai opozicijoje paliko savo ženklą. Konservatoriai ir toliau galėtų puikiai drausminti valdančiuosius, tačiau šiandien jie patys valdo, ir A.Kubiliaus posakis „mums nereikia jūsų pritarimo, mums reikia jūsų supratimo“, neteisingas. O juk jie iš tiesų nesitarė net su itin įtakinga interesų jėga – verslininkais.

– Atrodo, neteisinga ir finansų ministro laikysena?

– Taip, ar matėte, kad šiuo metu vyraujančiu sunkmečiu A.Šemeta kreiptųsi į Lietuvos piliečius, kalbėtų apie dabartinę situaciją, ramintų juos? Tiek jam, tiek premjerui pritrūko paprasto kalbėjimosi su žmonėmis.

– Tačiau pakako sumanumo sukurti neigiamų lūkesčių burbulą?

– Taip, ir šis burbulas šiandien gana veiksnus. Valdžia suformavo lūkesčius, kad bus dar blogiau nei yra dabar. Kaip į tai reaguoja eilinis Lietuvos pilietis? Šiuo metu turiu kelis tūkstančius litų, už kuriuos norėjau nusipirkti naują baldą, bet nepirksiu, nes sako, kad rytoj bus dar blogiau. Gal sumažės atlyginimas, gal liksiu be darbo? Kaip galima formuoti neigiamus lūkesčius? Turime skatinti vartojimą, raminti žmones, o ne gąsdinti juos.

Bandos instinktas

– Pokalbio pradžioje minėjote, jog prie Seimo vykusias riaušes sukelti galėjo grupelė pasamdytų chuliganų. Tačiau juos palaikė ir didesnė dalis mitingo dalyvių. Kas garantuos, kad riaušės nepasikartos ir neperaugs į kruviną susirėmimą?

– Pasak, sociologų, minioje žmogus deindividualizuojasi – jis elgiasi taip, kaip niekada nesielgtų būdamas vienas. Tai apgaulingas pojūtis. Matote, visi mitingai šiandien yra filmuojami. Priešinsis, riaušes kels visa minia, atsakyti už savo elgesį reikės kiekvienam atskirai. Tą turime įsisąmoninti ir protestuoti taikiai.

Kita vertus, saugumu turėtų pasirūpinti ir specialiosios tarnybos. Reikėtų įsteigti specialius aptvarus, paskirti žmonių tvarkos palaikymui.

Seimas „dėl juoko“

– Dabartiniame Seime gausu su politika nieko bendro neturinčių žmonių. Ką jie gali duoti Lietuvai?

– Toks tas lietuviškas paradoksas, kad rinkimus laimi naujos partijos. 2000 metų Seimo rinkimuose žibėjo Naujoji sąjunga ir Lietuvos liberalų sąjunga (tuo metu jos lyderis buvo Rolandas Paksas), tačiau net prezidento pastangomis suburta koalicija nesugebėjo išlaikyti valdžios savo rankose nė metų. Po 2004 metų ryški rinkimų nugalėtoja buvo Viktoro Uspaskicho vedama Darbo partija, tačiau ir ši Vyriausybėje nevaidino svarbiausio vaidmens.

Dabar Tautos prisikėlimo partija, vadovaujama A.Valinsko. Sociologiniai tyrimai parodė, kad už šią partiją balsavo ne itin išsilavinę, jauni provincijos žmonės, norėję balsavimą parodyti kaip pokštą. Tradicinės partijos pabodo – tai rinkėjų protestas.

A.Valinskas greičiausiai suprato, kad kandidatuoti į prezidentus ir būti šalia premjero, kuris vis sparčiau praranda populiarumą, yra labai žalinga, todėl „prisikėlėlių“ lyderis jau mėgina tautai rodyti, kad jis yra „kitoks“ negu kiti– Ir politikoje „pakvipo“ šou elementais, nederamais viešaisiais ryšiais?

– Taip. Viena iš nevykusių viešųjų ryšių kampanijų – Seimo narių atlyginimų mažinimas. Drįstu teigti, Seimo nariai uždirba nepadoriai daug. Manau, kad tai didžiulė klaida, kad atlyginimai sumažinti buvo vos 15 proc. Reikėjo mažinti perpus ir taip solidarizuotis su tauta. Juk į Seimą eiti turi ne dėl pinigų, o tam, kad tarnautum valstybei.

Antras bandymas pritaikyti viešuosius ryšius įvaizdžio gerinimui – Seimo pirmininko kalba po riaušių prie Seimo. A.Valinskas ne tik prisiėmė atsakomybę už riaušes prie Seimo, bet kartu pažėrė šūsnį populistinių siūlymų. Jis net ėmė kritikuoti mokesčių kėlimą, pasiūlė sukurti komisiją iš visų partijų atstovų, kuri rengtų siūlymus, ką galima ištaisyti ir pakeisti, be to, pasiūlė dar labiau karpyti valstybės išlaidas, o Seimo kanceliarijai nurodė panaikinti valdiškas privilegijas.

A.Valinskas greičiausiai suprato, kad kandidatuoti į prezidentus ir būti šalia premjero, kuris vis sparčiau praranda populiarumą, yra labai žalinga, todėl „prisikėlėlių“ lyderis jau mėgina tautai rodyti, kad jis yra „kitoks“ negu kiti, kad nepritarė kai kuriems pagrindiniams valdžios sprendimams, kad mėgins juos kaip nors taisyti. Jam reikia išsaugoti tą įvaizdį, su kuriuo jis ėjo į Seimo rinkimus.

Du ateities scenarijai

– Kokių pasekmių reikėtų tikėtis po Lietuvos žmonių protestų?

– Jei sprendimas teisingas, smagu visus nuopelnus prisiimti sau, jei klaidingas – imame kaltinti vieni kitus. Tai jau dabar matosi valdančiosios koalicijos gretose. Trys partijos ir verslininkas A.Valinskas toliau kapstosi politinių sprendimų labirinte, derisi, ką ir kaip daryti toliau. Tų derybų kompromisas gana nevienalytis: jei tenkina verslą ir valdžią, tai netenkina samdinių ir pan.

Dabar man baisiausia, kad nebūtų prieita iki Vyriausybės atsistatydinimo. Jei taip bus, konservatoriai tiesiog neturi su kuo eiti į naują koaliciją. Be to, jie neturi pakankamai charizmatiškų žmonių, kurie galėtų vadovauti, būtų mėgstami tautos. Kitaip sakant, konservatoriams trūksta lyderių.

Žinoma, žmonių sukeltas maištas gali baigtis ir gerokai palankiau. Galbūt valdžia tikrai pasimokė? Jie ims kalbėtis su žmonėmis, diskutuoti, išsiugdys mažiau arogantišką požiūrį į tuos, kurie juos rinko, nekels neigiamų lūkesčių, skatins vartojimą...

Kuris iš šių veiklos scenarijų bus įgyvendintas, parodys tik laikas.

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min