Siūloma, kad kandidatų duomenys vieši būtų vieną kadenciją, o paskui prieiga prie jų būtų apribojama.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Teisingumo ministerija svarsto, kaip įgyvendinti gegužę pradėjusį galioti ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
„Kaip žinome, VRK kaupia ir saugo daugybę duomenų apie rinkimus, apie kandidatus. Mes turime aiškiai sureglamentuoti, kokius duomenis ir kurį laikotarpį, kokiu tikslu saugome. Jeigu nėra poreikio mums tų duomenų saugoti ir skelbti viešai, tiesiog tie duomenys neturi būti prieinami ir skelbiami plačiajai visuomenei“, – šią savaitę Seime sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Anot jos, dėl to reikia keisti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, ir rinkimų įstatymų nuostatas.
„Pagal rinkimų įstatymus, mes renkame duomenis apie kandidatus, norėtume tam tikrą duomenų dalį laikyti, nes tai ir istoriškai svarbu, ir politologams pažiūrėti svarbu. Bet yra tokie duomenys, kaip (kandidatės – BNS) vyro vardas, vaikų vardai, tačiau yra duomenys, kad jis buvo keltas kandidatu tos politinės partijos, bazinė informacija, tuos dalykus norėtume išsaugoti“, – sakė VRK vadovė.
Dabar VRK interneto svetainėje skelbiami visi kandidatų jai pateikti duomenys: biografijos, interesų ir turto deklaracijos, balsavimo rezultatai.
Seimo komiteto narys „darbietis“ Valentinas Bukauskas piktinosi, kad iki šiol visi duomenys visuomenei prieinami.
„Dabar po penkių metų atkapsto, kad jis kandidatavo, turėjo tą ir tą. Va, kur yra grėsmė. (...) Jeigu aš sudalyvavau 180-as ar 150-as, po dvejų, trejų metų kas nors šnypšteli kokį nors gandą ir dabar ateina apie šitą pilietį, mes parašysime, koks jis buvo blogietis ir t. t., o tai netiesa“, – kalbėjo politikas.
Kaip grėsmės šaltinį jis nurodė ir tai, kad žiniasklaida naudojasi ta informacija.
„Žiniasklaida šiai dienai perlenkia kartais lazdą, nes išgirdusi kokią sąmoningai paleistą antelę ir iš karto nubėga viešinti, liudytojų rasti pagal Mėnulio fazę, pagal Rokiškio ligoninės išvadą“, – tvirtino V.Bukauskas.
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja Asta Godienė atkreipė dėmesį, kad VRK pateikti duomenys – oficialūs.
„Šiuo atveju kalbame apie oficialius, tikrus duomenis, apie tai, kad kažkas dalyvavo rinkimuose, kažkas kandidatavo“, – sakė ji.
Pasak A. Godienės, yra duomenų, kurie svarbūs skaidrumo, demokratijos ir kitais tikslais, jie turi būti vieši.
Kita vertus, ministerijos atstovė pabrėžė, kad tokio termino, kaip amžinai, neegzistuoja, todėl būtina nustatyti protingus terminus duomenims skelbti.
„Suprantame, kad istoriniai duomenys turi likti ir turi būti pasiekiami. Tik turbūt nėra tinkamiausias būdas juos viešinti, jie po to archyvuojami, saugomi, ir tam, kam reikės po 100 metų, bus prieinami, pasikreipus į tą, kas tuo metu archyvuoja ir saugo tuos duomenimis“, – sakė A.Godienė.
L. Matjošaitytės teigimu, viešai skelbti duomenis trumpiausiai vieną kadenciją gali būti pagrįsta. Juoba, kad neišrinkti kandidatai Seimo nariais, europarlamentarais ar savivaldybių tarybų nariais gali tapti ir kadencijos vidury atsilaisvinus vietai.
VRK vadovė sakė, kad dėl skelbimo terminų diskusija vyks ir Rinkimų komisijoje, ir, matyt, Seime.
