Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neįtikėtina kraujo skandalo atomazga

Tyrimą nutraukę prokurorai neišsklaidė įtarimų, ar ligonius pasiekia tinkamas kraujas.
Eglės Petkutės nuotr. / Tyrimą nutraukę prokurorai neišsklaidė įtarimų, ar ligonius pasiekia tinkamas kraujas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Kone metus viręs skandalas dėl ligoniams perpilamo galbūt prastos kokybės donorų kraujo netikėtai ataušo. Nenoromis prokurorų pradėtas tyrimas numarintas, galimo nusikaltimo įkalčiai sunaikinti, o esami ir būsimi ligoniai taip ir nesužinos, kokiais keliais juos pasiekia žmonių kilniai paaukotas kraujas.

Ar galime jaustis saugūs ir tikri, kad į ligonines atkeliauja aukščiausios kokybės kraujas, kad jis nėra skiedžiamas, už menką atlygį perkamas iš nesveikų, asocialių asmenų? Į šiuos klausimus turėjo atsakyti ikiteisminis tyrimas. Bet Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsakymų nepateikė, nes pristigusi įrodymų tyrimą daugiau nei prieš savaitę nutraukė. Klausimų dar padaugėjo prieš kelias dienas, kai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė duomenis apie atliktas kraujo donacijas prieš ir po skandalo.

Smūgis kilniai misijai

„Negaliu komentuoti prokurorų veiksmų, tačiau bet koks neaiškumas, neišsklaidyti įtarimai daro neigiamą įtaką kraujo donorystei, o tai jau tampa pacientų problema“, – teigė Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys. Bet koks skandalas, anot jo,  nubraukia visas neatlygintinos donorystės akcijų organizatorių pastangas pritraukti daugiau naujų donorų, o ilgamečių motyvacija aukoti kraują krinta.

BFL nuotr./Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys
BFL nuotr./Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys

Vasarą paskelbus, kad Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (RVUL) buvo tiekiamas kraujas su mažesniu nei reikalaujama hemoglobino kiekiu, donorų gretos ėmė retėti. Netrukus tai pajuto didžiosios šalies ligoninės, atliekančios daugiausiai operacijų ir sunaudojančios po pusšimtį kraujo komponentų maišelių per parą. Jų šaldytuvai su retesnių grupių kraujo atsargomis grėsmingai ištuštėjo.

Bet koks neaiškumas, neišsklaidyti įtarimai daro neigiamą įtaką kraujo donorystei, o tai jau tampa pacientų problema, – įsitikinęs Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys.

Pirmoji prabilo Klaipėdos universitetinė ligoninė, pranešusi Sveikatos apsaugos ministerijai, kad jos tiekėjas Nacionalinis kraujo centras (NKC) nebepajėgia tiekti sutartyje numatyto kraujo kiekio. Ministerija ėmė įnirtingai ginti sau pavaldų NKC, o viceministras Audrius Klišonis aiškino, jog ligoninės galinčios sutartyse su kraujo centrais numatyti galimybę ypatingais atvejais trūkstamą kiekį pirkti ir iš kitų centrų. Tačiau gydymo įstaigos tvirtino priešingai – jos neturinčios teisės to daryti, nes nuo 2010 m. kraujo komponentus privalo pirkti iš vieno, viešųjų pirkimų konkursą laimėjusio, kraujo centro.

Kol visos pusės svaidėsi kaltinimais ir priekaištais, kraujo centrų duris donorai varstė vis rečiau. Juos privilioti turintys donorystės akcijų rengėjai iš išvykų į kitus miestus parsiveždavo vos po kelis maišelius kraujo. Skandalo dėl galbūt nekokybiško kraujo sukrėsti žmonės nepatikliais žvilgsniais varstė akcijų rengėjus, primygtinai klausinėjo, ar kraujas tikrai skiedžiamas.

Neįtikėtini skaičiai

Tikrąją įsiplieskusio skandalo žalą kraujo donorystei turėjo parodyti šalies kraujo centrų suvesti metų duomenys. Tačiau gauti rezultatai atskleidė priešingą tendenciją nei tikėtasi: donorų skaičius per metus ne sumažėjo, bet išaugo. Ir ne keliomis dešimtimis, o tūkstančiais!

SAM pateiktoje lentelėje matyti, jog donacijų skaičius, palyginti su 2010 m., pernai ūgtelėjo visose kraujo donorystės įstaigose, išskyrus  RVUL kraujo banką. Šio vadovė, gydytoja transfuziologė Emilija Kazlauskienė ir laikoma skandalo kaltininke, mat ji ėmėsi tirti įtarimų dėl kokybės sukėlusius kraujo mėginius, o apie rezultatus pranešė Seimo Antikorupcijos komisijai.

Ministerijos pateikti duomenys rodo, kad didžiausios naudos iš kilusio šurmulio gavo Nacionalinis kraujo centras, dėl kurio veiklos ir buvo pradėtas jau antrasis tyrimas. Čia derėtų priminti, kad iki šiol nebaigtas jau trejus metus tebevykdomas ikiteisminis tyrimas dėl NKC galbūt neteisėtos veiklos išvežant kraujo plazmą į užsienį. Prokurorai iki šiol niekam nėra pareiškę įtarimų.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gydytoja Emilija Kazlauskienė, išdrįsusi prabilti apie prastą kraujo kokybę, skaudžiai nukentėjo.
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gydytoja Emilija Kazlauskienė, išdrįsusi prabilti apie prastą kraujo kokybę, skaudžiai nukentėjo.

Prieš kelias dienas SAM pateikta statistika atskleidė, jog, palyginti su 2010 m., NKC donacijų skaičius pernai išaugo beveik 7 tūkst. Ar tai reiškia, kad pajutę donorų stygių centro filialų darbuotojai atsiraitojo rankoves ir ėmė su neregėtu atkaklumu ieškoti galinčiųjų paaukoti kraujo, kad ir už atlygį?

Tiesa, šie SAM pateikti skaičiai nežinia ar yra teisingi. NKC atstovė Jūratė Vaidelienė į „15min” užduotą klausimą apie 2011 m. atliktas donacijas, pateikė tokį atsakymą: „Vykdant sveikatos apsaugos ministro įsakymą, dar ne visos kraujo donorystės įstaigos yra pateikusios duomenis už 2011 m., todėl šiuo metu negalime pateikti jus dominančios tikslios informacijos.“ 

Ministerijoje ieškos korupcijos

„Dėl šio savo didvyriško ir neapgalvoto poelgio aš viena ir nukentėjau“, – karčiai ištarė gydytoja E.Kazlauskienė. Už paviešintus savo tyrimų rezultatus gydytoja buvo nubausta, jai iki minimumo sumažintas darbo krūvis: iš etato liko tik ketvirtis. Tačiau moteris nebesiskundžia, ji teigė tenorinti ramiai dirbti savo darbą.

Per praėjusius metus ji kartu su kolegomis užregistravo penkias potransfuzines reakcijas, kurias ligoninės pacientai patyrė po kraujo perpylimo. Ar šių ligonių gyvybei pavojus kilo dėl to, kad sulašintame kraujyje hemoglobino buvo per mažai, niekas nebeįrodys. Nors Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė kreiptis į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, lieka vis mažiau tikinčių, kad ši istorija dar nesibaigė.

„Panašios tyrimo baigties ir buvo galima tikėtis. Labai gaila, kad žmonės taip ir neišgirdo atsakymų, kokie jie bebūtų. Regis, Generalinė prokuratūra pamiršo, kad jos užduotis – ginti viešąjį interesą“, – sakė ikiteisminį tyrimą inicijavusi komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė. Ji šią savaitę kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą prašydama inicijuoti Generalinės prokuratūros veiklos parlamentinę kontrolę. Artimiausiu metu parlamentarė ketina kreiptis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši atliktų SAM veiklos antikorupcinį vertinimą.

Siekia pakeisti tvarką

Neformali darbo grupė, kurioje dalyvauja atstovai iš Seimo, dviejų ministerijų, Nacionalinės donorų asociacijos ir kraujo centrų, ieško būdų keisti galiojančią kraujo komponentų tiekimo gydymo įstaigoms tvarką.

Dabartinė galioja nuo 2010 m. sausio. Pagal ją ligoninės privalo pirkti kraujo komponentus iš to kraujo centro, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Ministras savo įsakymu yra nustatęs maksimalią kainos ribą, tad manoma, jog tokia tvarka verčia centrus konkuruoti ne pacientų naudai, mat įtariama, jog, siekdami laimėti konkursus, jie gali mažinti kainą tiekdami prastesnės kokybės kraują.

Tačiau ministerija šios tvarkos keisti nesutinka, esą ši tvarka pasiteisino, nes už kraują dabar mokama 8–17 proc. mažiau, taip ligoninės sutaupo ir perka tiek kraujo, kiek būtina.

Svarstoma galimybė dviem konkuruojantiems centrams – NKC bei UAB „Kraujo donorystės centras“ – sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba gydymo įstaigas „pasidalyti“ teritoriniu pagrindu. Tačiau kol kas konkrečių sprendimų darbo grupė nėra priėmusi.

Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min