Tyrimas leido įvertinti nelaimingų atsitikimų, patirtų darbe, ir asmenų, patyrusių šiuos atsitikimus, skaičių, nedirbto darbo laiko trukmę, su darbu susijusius susirgimus ir dėl to prarastą darbo laiką, veiksnius darbe, galinčius padaryti neigiamą poveikį sveikatai. Nelaimingi atsitikimai vykstant į darbą ar iš darbo nebuvo įtraukiami.
Nelaimingi atsitikimai darbe
Tyrimo vertinimais, nelaimingus atsitikimus darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 1,2 procento 15 metų ir vyresnių gyventojų, kurie dirbo ar yra dirbę per pastaruosius 12 mėnesių. Vyrai dažniau nei moterys nurodė patyrę nelaimingų atsitikimų darbe (atitinkamai 1,9 ir 0,5 procento). Po du ir daugiau nelaimingų atsitikimų darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 3,4 procento asmenų, darbe patyrusių nelaimingų atsitikimų.
Nelaimingų atsitikimų darbe daugiausia patyrė pramonėje, prekyboje ir žemės ūkyje bei miškininkystėje ir žuvininkystėje dirbę asmenys.
Dauguma (88 proc.) nelaimingų atsitikimų įvyko darbo vietoje, 12 procentų buvo kelių eismo įvykis darbo metu.
Tyrimo vertinimais, vidutinė po nelaimingo atsitikimo nedirbto laiko trukmė buvo 21,6 dienos. Patyrę nelaimingą atsitikimą darbe vyrai nedirbo ilgiau nei moterys (atitinkamai 23,3 ir 15,3 dienos). Tyrimo duomenimis, trečdalis (34 proc.) nelaimingų atsitikimų patyrusių asmenų darbe nedirbo 8–14 dienų.
Fizinės ir psichinės sveikatos problemos
Tyrimo duomenimis, kas devintas (11 proc.) 15 metų ir vyresnis gyventojas, kuris dirbo ar yra dirbęs per pastaruosius 12 mėnesių, nurodė turėjęs fizinės ar psichinės sveikatos problemų, iš jų ketvirtadalis (25 proc.) nurodė, kad sveikatos problemų atsiradimo ar paaštrėjimo priežastis buvo darbas. Kas šeštas (17 proc.) gyventojas, per pastaruosius 12 mėnesių turėjęs dėl darbo atsiradusių ar paaštrėjusių sveikatos problemų, nurodė turėjęs jų daugiau nei vieną.
Trečdalis (35 proc.) sveikatos problemų dėl darbo turėjusių asmenų buvo 45–54 metų amžiaus, ketvirtadalis (24 proc.) – 35–44 metų amžiaus, ir penktadalis (21 proc.) – 55–64 metų amžiaus.
Dėl darbo atsiradusios ar paaštrėjusios sveikatos problemos dažniausiai buvo susijusios su kaulais, sąnariais ar raumenimis (61 proc.), taip pat dažnai pasireiškė ir stresas, depresija ar nerimas (13 proc.). Moterys dažniau nei vyrai stresą, depresiją ar nerimą įvardijo kaip pagrindinę sveikatos problemą dėl darbo (atitinkamai 19 ir 9 proc.).
Sveikatos problemų dėl darbo turinčių gyventojų buvo klausiama, ar šios problemos riboja jų galimybes užsiimti įprasta, kasdiene veikla darbe ar nedarbo metu. Daugiau nei pusė jų (56 proc.) nurodė, kad ši problema iš dalies riboja jų galimybes, kas devintas (11 proc.) – kad riboja labai, o trečdalis (33 proc.) – kad neriboja.
Vidutinė nedirbto laiko trukmė dėl su darbu susijusios sveikatos problemos buvo 9,6 dienos. Vyrai, turėję sveikatos problemų dėl darbo, nedirbo ilgiau nei moterys (atitinkamai 10,9 ir 7,7 dienos).
Sveikatą neigiamai veikiantys veiksniai
Tyrimo vertinimais, 42,3 procento dirbančių vyrų ir 22,4 procento – moterų savo darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jų fizinei sveikatai. Kas ketvirtas dirbantis gyventojas kaip veiksnius, galinčius turėti įtakos jų fizinei sveikatai, su kuriais jie susidūrė darbe, nurodė varginančią kūno padėtį ar judesius dirbant bei veiklą, reikalaujančią įtemptai žiūrėti, kas penktas – nelaimingų atsitikimų riziką.
Su varginančia kūno padėtimi ar judesiais dirbant bei veikla, reikalaujančia įtemptai žiūrėti, daugiausia susidūrė dirbantys pramonėje ir prekyboje, su nelaimingų atsitikimų rizika – pramonėje ir statyboje.
Kaip veiksnys, galintis turėti įtakos psichinei sveikatai, dažniausiai buvo nurodytas per didelis darbo krūvis.
Tyrimo duomenimis, kas šeštas (17,2 proc.) užimtas gyventojas darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jo psichinei sveikatai. Moterys dažniau nei vyrai nurodė darbe susiduriančios su psichinei sveikatai įtaką darančiais veiksniais (atitinkamai 18,6 ir 15,8 proc.).
Kaip veiksnys, galintis turėti įtakos psichinei sveikatai, dažniausiai buvo nurodytas per didelis darbo krūvis. Šį veiksnį nurodė 13,9 procento užimtų gyventojų: 12,9 procento dirbančių vyrų ir 14,8 procento – moterų.
Su fiziniu smurtu ar smurto grėsme, galinčiais turėti įtakos psichinei sveikatai, susidūrę nurodė 2,5 procento užimtų gyventojų.
Psichologinį smurtą (priekabiavimą, žeminimą, ignoravimą) darbo vietoje patyrę nurodę 2,5 procento dirbančių vyrų ir 4,9 procento – moterų. Iš psichologinį smurtą darbe patyrusių gyventojų kas penktas dirbo prekyboje, kas šeštas – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje.
Tyrimas atliktas taikant imčių metodą. Apklausta 7,4 tūkst., arba 0,3 procento, 15 metų ir vyresnių gyventojų, kurie dirbo tiriamuoju laikotarpiu arba per 12 mėnesių iki tiriamojo laikotarpio, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus gyventojams. Tyrimas 2013 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal vieningą metodiką, todėl jo rezultatai palyginami tarp šalių. Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.
