Be abejo, nemažą reikšmę miško gaisrų prevencijai turi urėdijų miškuose įdiegtos automatinės miško stebėjimo sistemos, o gaisrų gesinimo jau neįsivaizduojame be galingos šiuolaikinės gaisro gesinimo technikos. Tačiau didele dalimi šalies žaliojo rūbo išsaugojimas priklauso ir mūsų visų, nes miškų gaisrai gali ilti ir nuo iškylautojų laužo, pro automobilių langus išmestos nuorūkos ar net miške numestos stiklinio butelio šukės.
Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiausia miško gaisrų šiemet kilo Vilniaus, Nemenčinės, Šalčininkų, Valkininkų, Druskininkų urėdijų miškuose, kuriuose vyrauja pušynai. Tai rodo, kad sausuoju metu laikotarpiu pušynai užsiliepsnoja greičiau nei kiti miškai. Atsižvelgiant į tai, kad VNemenčinės ir Vilniaus miškų urėdijų miškų gaisringumo rodiklis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pasiekė IV klasę ir toliau didėja, bei siekdama sumažinti miškų gaisrų, kylančių dėl neatsargaus miško lankytojų elgesio su ugnimi, Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu apribojamas nuo rugpjūčio 1 d. fizinių asmenų lankymasis miškuose.
Kartu primename, kad už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos. Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 100 iki 200 Lt, o pareigūnams – nuo 300 iki 600 Lt. Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimai, sukėlę miško gaisrą arba jo išplitimą piliečiams užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 Lt, o pareigūnams – nuo 4000 iki 8000 Lt.
