Plūstančiųjų į nemokamas patikras, anot gydytojų, nėra. Kad galima pasitikrinti širdį ir kraujagysles, krūtis, gimdos kaklelį, prostatą, storąją žarną, taip pat, ar vaikų krūminius dantis reikia dengti specialia juos apsaugančia medžiaga, daugelis vis dar nėra girdėjęs.
Gydytojai sako patys raginantys ateiti, bet dažnas darbingo amžiaus pacientas atkerta neturintis laiko ieškoti ligų. Sukrunta tik tie, kurių giminėms ar draugams atsiranda sveikatos bėdų. Ir gana aktyvūs senyvi žmonės, jau kamuojami negalavimų.
Nemokamai pasitikrinti galima pagal 6 iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamas programas.
Patikros vykdomos kas dvejus ar kas trejus metus, atsižvelgiant į programą, tik širdies ir kraujagyslių – kasmet.
„Džiugu, kad žmonės tampa vis labiau sąmoningesni, vis labiau rūpinasi savo sveikata. Jeigu 2010 m. pasitikrino per visas programas apie 525 tūkst. žmonių, tai 2012 m. jau turėjome pasitikrinusius 700 tūkst. žmonių“, – sako Ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės sk. vedėjo pavaduotoja Vaida Momkuvienė.
Sveikatos patikros programoms tenka kritikos dėl to, kad nėra bendros kvietimų ateiti pas gydytoją sistemos, kokia seniai veikia, pvz., Skandinavijos šalyse. Taip pat dėl amžiaus apribojimo, iki kelerių metų galima dalyvauti programoje. Bet, anot Ligonių kasos, tokios pasaulinės rekomendacijos ir Lietuva jų paiso.
Pernai prevencinėms programoms skirti 38 mln. litų, beveik visi ir panaudoti.
„Sakyčiau, didelis pliusas, kad žmonės tikrinasi ir geriau išleisti milijonus, negu šimtus milijonų vėlesnėms ligos stadijom gydyti. Tai iš tikrųjų koncentruotis į ligų prevenciją yra labai gera kryptis ir tai yra tikrai sveikatos kryptis, o ne ligos kryptis“, – sako ekonomistė Rūta Vainienė.
Kokios sveikatos patikros programos turi būti nemokamos, rekomenduoja Europos ekspertai, bet valstybės institucijos, mokslininkų ir medikų bendruomenės nuolat diskutuoja, ar verta įvesti naujų, ar tobulinti esamas.
