Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas pasakojo, kad dažnai nepilnamečiai patys sąmoningai apsisprendžia parsiduoti. Vienus vaikus esą paskatina noras turėti brangius daiktus, kitus – siekis gauti pinigų pragyvenimui, mokslui.
„Globos namų vaikai irgi lygiai tuo pačiu užsiima, patys ieško klientų tam, kad gautų tuos 50 ar 100 litų. Tai daro tiek berniukai, tiek mergaitės, kas yra irgi labai liūdna. Ir jie tame nemato nieko blogo, nelabai įsivaizduoja žalą, kokia gali būti jiems padaryta. Iš tikrųjų vyresnieji globotiniai yra tarpininkai, jie žino telefonus, kam paskambinti, yra taksistų, kurie gali nuvežti. Matosi, kad yra tam tikra sistema atidirbta“, – diskusijoje pasakojo pareigūnas.
Globos namų vaikai irgi lygiai tuo pačiu užsiima, patys ieško klientų tam, kad gautų tuos 50 ar 100 litųPasak K.Lančinsko, policijai tokius turimus tirti trukdo tai, kad dažnai niekas nesiskundžia.
„Visi šitoje situacijoje yra patenkinti – visas tyrimas yra susijęs su tuo, ką policijos pareigūnai patys atkasa, nes visi kiti tyli kaip „marytės melnikaitės“, nes visiems yra gerai. Įtariamieji niekada nekalbės, nes jie įtariamieji, o vaikai nekalba, nes jie supranta, kad tai yra tam tikra dalis jų pragyvenimo, jų poreikių tenkinimo“, – sakė sostinės policijos vadovas.
„Mes tai siejame su moraliniais dalykais, kadangi pilna televizija, pilni žurnalai dalykų apie gražų gyvenimą, blizgučius, prabangius automobilius, apartamentus. Tie vaikai, tie jauni žmonės įsivaizduoja, kad taip galima greitai labai užsidirbti“, – kalbėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas.
Daiktų troškimas slepia gilesnes problemas
Diskusijoje dalyvavusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė Dovilė Šakalienė aiškino, kad prabangių daiktų troškimas rodo žymiai gilesnes problemas.
„Paviršutiniški dalykai, tokie kaip materialių daiktų norėjimas, tik iliustruoja, kad tiems vaikams labai trūksta šilumos ir dėmesio. Ir tai galioja tiek vaikams iš socialinės rizikos šeimų, tiek iš kitų šeimų, kuriose gyvenantys vaikai papuola į prekybos žmonėmis pinkles, tiek galioja globos namuose augantiems vaikams“, – BNS sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė.
Ji aiškino, kad „savaime ydinga“ yra institucinė globos sistema ir ragino lengvinti šeimynų kūrimą ir įsivaikinimą bei užtikrinti jų kontrolę ir atskaitingumą.
Sistema stokoja elementaraus žmogiško dėmesio ir šilumos„Ypač gerai sistema veikia skandinavų šalyse, nes suvokiama, kad buvimas institucijoje savaime pažeidžia vaiko teises ir negrįžtamai paveikia jo psichiką, nes tai yra žmogus, kuriam po to sunku užmegzti artimus ryšius. Tai kas tada suveikia – ar blizgučiai, ar konkretus sutenerio dėmesys mergaitei, kai jisai ją giria, kai jisai jai skiria dėmesį ir su ja praleidžia daug laiko? Gal tai labiau veikia negu naujas mobilus telefonas ar brangūs apatiniai?“, – retoriškai klausė visuomenininkė.
„Nors ir kokie geranoriški ir supratingi stengiasi būti vaikų globos namų darbuotojai, sistema stokoja elementaraus žmogiško dėmesio ir šilumos. Institucija yra institucija, jūs turbūt nuėję į ministeriją ar savivaldybę tvarkyti reikalų nesijaučiate kaip namuose, tai yra įstaiga ir žmonės, kurie dirba darbo dieną, baigia ją ir eina namo. Asmeninis privatus šeimos gyvenimas yra visai kas kita“, – dėstė D.Šakalienė.
Darbuotojai bijo
Tauragės vaikų globos namų vadovė Regina Judzinskienė prieštaravo, kai vaikų globos namai yra ne itin tinkama institucijos vaikams augti.
„Šiuo metu vaikų globos institucija yra tokia institucija, kurią stengiamasi visi labai nuvertinti. Keliamos šeimynos, keliamos šeimos, o iš tikrųjų vaikų globos namuose gi dirba ganėtinai geri specialistai“, – per diskusijos pertrauką BNS sakė R.Judzinskienė.
„Mūsų įstaigoje dirba psichologas, kuris turi magistro laipsnį, turime socialinį darbuotoją, kuris irgi magistras, – iš tikrųjų tai žmonės, turintys daug žinių ir galintys prakalbinti vaiką ir jam kažką duoti“, – pasakojo ji.
Į diskusijoje išsakytas mintis, kad vaikų globos namų darbuotojai dangsto nusikaltimus ar apsimeta jų nematantys, R.Judzinskienė atsakė, jog taip atsitinka dėl darbuotojų baimės nukentėti patiems.
„Jie netyli, bet suprantate, jeigu jie daug kalba, jei būna įvertinti taip, kad jie nemoka dirbti su vaikais, kad jų įstaigoje yra daug problemų, užtat jie gauna kaip ir priešingą variantą. Jie norėdami padėti vaikui būna patys baudžiami už tai, kad jie nesugeba susitvarkyti su vaikais. Bet mūsų įstaiga tai netyli, mes kalbame, mūsų labai geras ryšys su policija, bet kokį neaiškų atvejį – ar tai vagystė ar kas – mes viską keliame, mes apie tai kalbame“, – dėstė moteris.
Mažos globos įstaigos – siekiamybė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, kad mažos globos įstaigos yra siekiamybė.
„Čia nėra idealistinis mąstymas, aišku, mes visi esame už tai, kad globos namai būtų maži, kad jie būtų daugiau šeimos pobūdžio ir kad juose būtų nedaug vaikų. Mes turime privačių globos namų, bet turime dar vis ir po kelis šimtus vaikų globos namuose. Tai, aišku, yra didžiulė institucija, fabrikas, kur vaikams namus mažiausiai primena“, – apgailestavo E.Žiobienė.
