Pasak Vėtrungių galerijos savininkės Ritos Zinkevičienės, varnų gaudymas ir valgymas yra dalis šio krašto istorijos, kuri nedaugeliui težinoma. Apsilankę galerijoje galės paragauti anuos laikus primenančio patiekalo ir sužinoti, kas ir kaip vyko anuomet.
„Kuršiai tas varnas valgė, buvo kaip delikatesas. Pagalvojome, kad būtų galima kažką panašaus į tą skonį sukurti, panaudoti prieskonius, kokius jie naudojo ir paruošti mėsytės paragavimui. Pavadinsime jį varnų patiekalu“, – pasakojo R.Zinkevičienė, neišdavusi visų paslapčių, iš kokios gi mėsos bus ruošiama „varniena“.
Nidiškė teigė klausinėjusi, ar kas bemedžioja jų krašte varnas, tačiau tokių neradusi.
„Čia ne šiaip nuėjai ir pasigavai. Yra laikotarpis, kada jos skraido, reikia jauną varną pagauti, yra specialios vietos. Senieji kuršiai vietas pirkosi, saugojo, turėjo, žinojo, čia kaip ir su žvejyba, kur varninga vieta, kur mažai jų skrenda. Ties dabartine siena su Rusija, ties Nida buvo geriausios vietos, jas nuomojo, skelbė kasmet konkursus. Vietos buvo paveldimos, galėjai iš kartos į kartą perduoti tą vietą. Saugojo, kad kas žibalo nepripiltų, nes varnos nemėgo to kvapo“, – pasakojo nidiškė.
Varniena buvo gardinama peletrūno prieskoniais. R.Zinkevičienės žiniomis, Karaliaučiuje veikė restoranas, kuriame buvo įvairių varnienos ir kitų patiekalų.
Vėliau varnos tapo delikatesu, tačiau pradžioj gaudė, kad pragyventų, – pasakojo R.Zinkevičienė.
Tiesa, R.Zinkevičienė pasakoja, jog žvejai varnieną gaudė ir valgė ne iš pramogos, o iš bado.
„Kai būdavo šaktarpio laikotarpis, kai negali žvejoti, tuo laikotarpiu žmonės badaudavo, neturėjo nei gyvulių, nei žemės ūkio nebuvo, tad gaudė varnas. Jas sūdydavo ir ruošdavo patiekalus, valgė. Vėliau jos tapo delikatesu, tačiau pradžioj gaudė, kad pragyventų“, – istorinėmis žiniomis dalijosi moteris.
„Varnienos“ ragavimas vyks Vėtrungių galerijoje. Joje Neringos gimtadienio proga bus kuriama ir bendra vėtrungė. Kiekvienas lankytojas galės nupiešti paveiksliuką, figūrėlę, kuri papuoš šventinę vėtrungę.
„Stengiuosi, kad kuo daugiau žmonių sužinotų mūsų krašto istoriją. Kaip apie vėtrunges mažai žinoma, taip ir senoji Kuršmarių istorija“, – sakė šventei besiruošianti galerijos savininkė.
Varnas viliojo ir degtine
Neringos turizmo informacijos centro svetainėje teigiama, jog vien tik Kuršių nerijai yra būdingas varnų gaudymas maistui.
Paukščiams privilioti ir apsvaiginti jie naudodavo džiovintas musmires, degtinėje išmirkytus grūdus.
„Jų mėsa visus metus, ypač rudenį, paįvairindavo gyventojų valgiaraštį. Varnų gaudydavo, medžiodavo daugiausia seni žvejai ir paaugliai. Siekdami privilioti paukščius, jie imdavosi įvairiausių priemonių. Paukščiams privilioti ir apsvaiginti jie naudodavo džiovintas musmires, degtinėje išmirkytus grūdus ir pan. Spąstams paspęsti naudojo ir senus tinklus. Pagautą varną pririšdavo virvele prie kuolelio, ties kuriuo iš viršaus paspęsdavo tinklą. Tinklo patraukiamąją virvelę nusitiesdavo į būdą, suremtą iš šakų, ten pasislėpę tykodavo varnų. Pririštosios kvarksėjimo suviliotas atskrisdavo didesnis varnų būrys ir, patraukus virvę, tinklas jį užgoždavo. Pagautas varnas nugalabydavo (užmušdavo arba perkąsdavo varnoms sprandus).
Prasidėjus rudens sezonui kai kurie gaudytojai prisūdydavo net po kelias statines varnienos. Iškeptos, išvirtos, ištroškintos varnos, esą, buvusios „pašėlusiai gardu“. Paprotys valgyti varnieną greičiausiai atsirado tais senais laikais, kai badas dažnai žvelgdavo nerijos gyventojams į akis. Prieškario laikais varniena turėjo savo vietą vietos žmonių valgiaraštyje. Panaudojamos buvo ir varnų plunksnos. Pasak O.Glagau, net ir Nidos viešbučio lovose XIX a. viduryje buvusios varnų plunksnų prikimštos duknos“, – skelbiama turistams skirtoje svetainėje.
Lietuvoje šimtmečiais varnos buvo tradicinio raciono dalis, ypač sunkmečiais. Varnų mėsa Lietuvoje buvo populiari ir 20 amžiuje, beveik išnyko sovietų okupacijos laikais, bet teigiama, jog kai kur grįžta.
Kėdainių rajone esanti kalnaberžiečių bendruomenė jau ne vienerius metus yra atgaivinusi tradiciją gaudyti ir valgyti varnieną.
