Istoriniai šaltiniai neabejotinai liudija, kad prancūzų karo belaisvių stovykla Kuršių nerijos Mirties slėnyje buvo 1916-aisiais. Tai pažymima ir Nidos mokyklos kronikoje, kurioje rašoma, kad sargybiniai gyveno barakuose, o prancūzų belaisviai – palapinėse. Prancūzai kasdien atžygiuodavo į Purvynę ir nukasdavo kopą – taip darė vietą statyboms. 1916 metų spalio pradžioje stovykla buvo apleista.
Kai kuriuose tekstuose galima rasti informacijos apie tai, kad prancūzų belaisvių stovykla Mirties slėnyje buvo įkurta 1870–1872, vykstant Prūsijos–Prancūzijos karui. Vis dėlto pastaroji informacija kol kas yra istoriniais šaltiniais nepatvirtinta legenda.
Prancūzų karių atminimo įamžinimą inicijavo Prancūzijos ambasada Lietuvoje. Vykstant diskusijai apie tai, koks memorialinis objektas galėtų atsirasti, pasirinkta suoliuko-skulptūrinės kompozicijos idėja. Šio memorialinio objekto darbus finansavo Istorinio paveldo, atminties ir archyvų tarnyba (direkcija) prie Prancūzijos gynybos ministerijos. Iš kelių dešimčių idėjų, pasirinktas skulptoriaus Kęstučio Musteikio pasiūlymas „Paukštis“.
Meninis suoliukas su įrašu bus atidengtas rugsėjo 20-ąją, ketvirtadienį, 16 val. greta tako, vedančio link Saulės laikrodžio. Priešais siūlomą vietą atsiskleidžia Mirties slėnio panorama. Ceremonijoje dalyvaus Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud, kurorto bendruomenės nariai.
