Gyventojai ir juridiniai asmenys priversti naudotis bendrovės „Smiltynės perkėla“ paslaugomis, nes keltas atlieka kelio tąsos funkciją. Tik naudojantis keltu šio krašto gyventojai gali susisiekti su kitais Lietuvos regionais.
Kuršių nerijoje nėra sukurtos tokio lygio paslaugos ir infrastruktūra, kad nevykdami į žemyną gyventojai galėtų patenkinti būtiniausius poreikius, susijusius su veikla, darbu, mokslu, sveikata ir kitomis sritimis. Juridiniai asmenys priversti nuolat vykti į Klaipėdą, nes Neringoje neteikiamos valstybės institucijų ir įmonių paslaugos, neatliekami technikos remonto ir priežiūros darbai.
Kaip „15min“ teigė Neringos savivaldybės atstovai, panaikinus lengvatą, padidėtų buitinių atliekų surinkimo ir transportavimo išlaidos, nes pradėjus įgyvendinti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, visos Neringoje susidariusios buitinės atliekos turi būti vežamos į žemyną. Dėl to smarkiai pabrangtų šios paslaugos gyventojams ir ūkio subjektams.
Taip pat ketinama naikinti persikėlimo keltais lengvatą autocisternoms, vežančioms kurą į Kuršių neriją. Dėl žymiai padidėsiančių kuro gabenimo išlaidų, šildymo paslaugas teikianti bendrovė UAB „Neringos energija“, naudojanti skystą kurą, būtų priversta didinti ir taip didžiausias Lietuvoje kainas už šildymą ir karštą vandenį.
Žymiai išaugtų ir Neringos įmonių bei įstaigų biudžeto išlaidos, būtų suduotas smūgis turizmo verslo ir investicijų plėtrai, išaugtų paslaugų ir prekių kainos. Neabejojama, kad įstatymo projekto priėmimas vėl iššauktų diskusijas ir svarstymus dėl tilto per Kuršių marias statybos.
