Garsiausiai piktinasi maždaug 15-os privačių namų gyventojai, kurių sklypai, išplėtus Didžiasalio kaimo kapinių teritoriją, pateko į sanitarinę apsauginę zoną. Atsidūrę tokioje zonoje gyventojai savo sklypuose nebegali statyti naujų gyvenamųjų pastatų, tad automatiškai nuvertėja ir patys sklypai.
„Prieš keletą metų Nemėžio seniūnas tiesiog užtvėrė aplink išplėstas kapines tvorą, o mums pradėjus triukšmauti, kad nesilaikoma higienos normų, seniūnija prisigalvojo įvairių pasiteisinimų. Neva jie čia sodins parką ir panašiai“, – sakė nenorėjusi prisistatyti Didžiasalio kaimo gyventoja.
Nemėžio seniūnas Vladimiežas Sipovičius sakė, jog 2 ha išplėstos kapinės dar 2001-aisiais buvo užregistruotos registrų centre.
„Tada buvo kitokie įstatymai ir tuo metu neturėjome visų dabar reikalingų dokumentų. Šiuo metu kapinių išplėtimas yra sutvarkytas pagal įstatymą“, – užtikrino V.Sipovičius. Anot jo, kapinių kaimynystė gyventojų sveikatai jokios grėsmės nekelia, esą žmonės nepatenkinti dėl nuvertėjusių sklypų.
Patekę į sanitarinę apsauginę zoną gyventojai ėmėsi įvairių „žygių“. 2005 metais jie kreipėsi į Seimo kontrolierius. Nors pastarieji primygtinai patarė kapinių neplėsti, gyventojai pastebi, kad mirusieji jau laidojami už senųjų kapinių ribos.
„Per metus Didžiasalio kaimo kapinėse palaidojama apie 15 žmonių. Jei neplėsim teritorijos, po dvejų metų neturėsim kur laidoti mirusiųjų“, – aiškino Nemėžio seniūnas V.Sipovičius.
Jis tikino, jog yra keletas variantų, kaip būtų galima išspręsti nepatenkintų gyventojų problemą. „Žinoma, būtų labai gerai, jei valstybė priimtų įstatymą, kuris leistų kompensuoti netoli kapinių gyvenančių žmonių moralinius bei kitokius nuostolius. Deja, tokio dokumento nėra“, – sakė V.Sipovičius.
„Vilniaus rajono savivaldybė ketina atlikti poveikio aplinkai tyrimą. Jei gauti duomenys leistų, sanitarinę zoną būtų galima sumažinti nuo šiuo metu esančio 300 metrų atstumo iki 50 metrų. Tada gyventojų žemės nebepatektų į sanitarinę zoną“, – aiškino V.Sipovičius. Dar viena išeitis –planuojamos naujos kapinės Žirnių gatvėje. „Deja, neaišku, kada jos atsiras“, – sakė Nemėžio seniūnas.
Vilniuje problemos nėra
Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio poskyrio vedėjas Saulius Valickas sakė, sostinėje kapinės retai kada plečiamos, esą dažniau įrengiamos naujos. „Štai veikia gana naujos kapinės Kairėnuose ir Karveliškėse. Netrukus turėtų atsidaryti Liepynės kapinės Žirnių gatvėje“, – sakė S.Valickas.
Anot jo, vienintelis neseniai buvęs atvejis, kai kapinės praplėstos – Rokantiškės. „Nors atidarėme 4 naujus kvartalus, gyventojai nesiskundė“, – sakė S.Valickas. „Juk kapinės atsirado daug seniau, jų pirmenybė. Tad žiūrėk kur stataisi ir ką perki“, – patarė S.Valickas.
Vilniaus misto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Ričardas Krujalskis sakė, kad istorinės, jau keletą šimtmečių skaičiuojančios kapinės ribojasi su gyvenamaisiais namais. „Bet juk jų nepanaikinsi. Dabar projektuojant kapines bandoma išvengti tokių nesusipratimų“, – aiškino jis.
Sovietinis palikimas
„Aplinkai kapinės jokio poveikio nedaro. O žemei tik geriau, kad ji patręšiama organinėmis medžiagomis“, – sakė Vilniaus rajono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Aldona Giedraitienė.
Kapinių baimė į žmonių sąmonę įbrukta sovietmečiu. Juk užsienyje žmonės gyvena šalia kapinių ir nieko. Jos net traktuojamos kaip parkai. Sakė A.Razmienė.
„Žinoma, reikia įvertinti poveikį visuomenės sveikatai, tačiau, mano manymu, sanitarinės zonos yra tikrai per daug išplėstos“, – teigė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė. Anot jos, šios zonos nustatytos dar sovietmečiu, kai „orkestrai gedulo maršus garsiai grodavo“. „Bet juk dabar nebėra tokių tradicijų. Ir ta kapinių baimė į žmonių sąmonę įbrukta taip pat sovietmečiu. Juk užsienyje žmonės gyvena šalia kapinių ir nieko. Jos net traktuojamos kaip parkai“, – sakė A.Razmienė.
Anot jos, Didžiasalio kaime reiktų iš naujo atlikti poveikio žmonių sveiktai tyrimą ir tik tada, jei rezultatai leidžia, plėsti kapines.
Atstumai
Vyriausybės patvirtintais dokumentais, nuo tradicinio laidojimo vietų iki kitų objektų (gyvenamųjų vietų, vandenviečių, švietimo įstaigų ir pan.) turi būti bent 300 metrų atstumas. Nuo laidojimo vietų po kremacijos ir uždarytų kapinių privalo būti bent po 100 metrų. Šiuos atstumus, atlikus poveikio visuomenei ir aplinkai įvertinimą, galima keisti. Tačiau jų koreguoti negalima naujai projektuojamoms kapinėms.
