Sekite 15min Google
Grupelė besilaukiančių moterų rugsėjo 7-ąją surengė tylos akciją su plakatu „LSMU, leiskite mums rinktis gimdyti Krikščioniškuose gimdymo namuose“.
Po akcijos dalyvės įteikė LSMU vadovybei šeimų kreipimąsi.
LSMU situacijos žurnalistams nekomentuoja – nukreipia į antrąją dalininkę Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Tikinama, kad rugsėjo 10 d. bus dalininkų pasitarimas, po kurio galbūt ir aiškės tvirtesnė pozicija.
15min žiniomis, SAM šiuo metu ieško galimybių padengti Krikščioniškųjų gimdymo namų įsiskolinimą, kuris viršija milijoną eurų.
Tai yra stresas
Akcijoje dalyvavusi besilaukianti Rasa Gželkytė tikino, kad pirmojo vaiko prieš trejus metus susilaukė būtent Krikščioniškuose gimdymo namuose – į juos vyko net iš Molėtų, nors iki Vilniaus – artimesnis kelias.
„Remiantis gerąja patirtimi, labai norėčiau antrąjį vaiką taip pat gimdyti čia. Saugus gimdymas, atsiliepti personalas moka į moters lūkesčius, šeimai palankus modelis, privati palata, pagarba žmogui, įsiklauso į poreikius. Kai yra nerizikingas gimdymas, tai yra tai, ko tu nori – kad jaustumeisi saugiai ir ramiai tokią jautrią akimirką“, – teigė Rasa.
Pasak jos, vienų gimdymo namų uždarymas po kitų (beveik prieš metus Kaune uždaryti ir legendiniai, nuo 1936 m. veikę P.Mažylio gimdymo namai) besilaukiančioms, vaiką planuojančioms moterims reiškia stresą: jei tavo poreikiai yra minimaliai kitokie, jei nenori gimdyti didžiausiose klinikose, esi priverstas ieškoti kitų alternatyvų.
„Stresas kamuoja nuo kovo, balandžio mėnesio, kai paskelbė žinias apie uždarymą. Pradinis juk planas buvo, kad rugsėjį nebedirbs gimdymo namai. Ieškojau jau sau galvoje alternatyvų.
Liūdna, kad demografinės krizės akivaizdoje, kai deklaruojami prioritetai šeimai, moteriai, gimdymui, veiksmaivisgi rodo ką kitą“, – nusivylimą išreiškė pašnekovė.
Jos gimdymo terminas – rugsėjo 9 d., tad nėštukė džiaugiasi, bent teoriškai dar spėsianti pagimdyti Krikščioniškuose gimdymo namuose.
Kai yra nerizikingas gimdymas, tai yra tai, ko tu nori.
Rasa tikisi netrumparegiško požiūrio į šią problemą.
„Bandome atstovėti tą tikrai aiškiai išreikštą šeimų poreikį, kad tokie namai Lietuvai yra reikalingi – vienintelė natūralaus gimdymo centro modelį atitinkanti įstaiga“, – pabrėžė Rasa.
Pasak jos, ir pačio Krikščioniškųjų gimdymo namų personalo dalies nenoras persikelti į Josvainių g. veikiantį ligoninės padalinį pasako daug. Didelės institucijos turi savo pliusus ir minusus – ne visoms moterims aktualu „daugiau personalo“, „daugiau aparatūros“.
Viliasi, kad nebus tik kalbos
Kita akcijoje dalyvavusi nėščioji – Kornelija Kubilienė, džiaugėsi, kad pasikeitusi dabartinio ministro pozicija suteikė šiokių tokių vilčių. Ji tikisi, kad tai nebus tik kalbos, kad realūs veiksmai daromi ir išeitis bus rasta.
Moteris prieš tai gimdė dideliame LSMU Kauno ligoninės skyriuje, tad jautė, kad nors gimdymas dar net nebuvo prasidėjęs, gydymo įstaigoje jau buvo ieškoma priežasčių, kaip neišleisti, „uždaryti“.
„Tai labai daug streso sukėlė. Nebuvo pagarbos. 6 val. ryto tyrimai. Gavosi visa bemiegė naktis. Kai gimdymas prasidėjo, jau buvau pervargusi, jėgų nebelikę. Gimdymas buvo ilgas, – prisiminė moteris. –
O čia, Krikščioniškuose gimdymo namuose veikia dienos stacionaras, kur atvažiuoji, pasitikrini ir tave išleidžia. Gali pusę gimdymo laiko namuose praleisti, nes žinai, kad ką tik tave apžiūrėjo, patikrino – gali ramiai su sąrėmiais būti ir atvažiuoti vėl. O ir sąlygos... Ligoninės gimdyklose nėra tualetų, gimdyvės turi keliauti per visą koridorių į tualetą gimdymo metu. Kai kurios nualpsta eidamos.“
Ji žino, kad situacija ligoninėje keičiasi, bet užtruks, kol pasieks tokį lygį, koks jau sukurtas Krikščioniškuose gimdymo namuose.
Trečia pakalbinta nėštukė Justina tikino protestuojanti dėl to, kad moterys turėtų galimybę rinktis, kur gimdyti. Ji galbūt rinktųsi vaikučio susilaukti Krikščioniškuose gimdymo namuose, tačiau tokios galimybės gali nebelikti – gimdymo terminas numatytas spalio pabaigoje.
„Krikščioniškuose gimdymo namuose išsiskiria personalas – žiūri į pacientę ne kaip į kažkokį vienetą, bet kaip į žmogų, asmenybę. Ne konvejeris, kaip kiti vadina didžiąsias ligonines“, – pabrėžė ji, pirmojo vaiko susilaukusi Kauno klinikose.
Justina atkreipė dėmesį į tai, kad gimdymo namai uždaromi ir aplinkiniuose miestuose, tad visi suvažiuoja į Kauną.
Jaučia ministro palaikymą
Kaip teigė Jarūnė Rimavičė, šeimų iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus“ atstovė, akcija rengiama itin svarbiu Krikščioniškųjų gimdymo namų ateičiai metu.
-
„Atima teisę rinktis, kur gimdyti“: šeimos stoja ginti Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų
-
Išdėstė, kodėl uždaromi Krikščioniškieji gimdymo namai: mamos apeliuoja į negimusių vaikų kainą
-
Kaune netyla pasipriešinimas 100 metų mininčių Krikščioniškųjų gimdymo namų uždarymui: šeimos surengė akciją
-
Kauno gimdymo namų ateitis vėl ant svarstyklių: naujasis ministras stabdo pertvarką
„Iki suplanuotos pertvarkos liko vos kelios savaitės, tačiau sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis viešai paskelbė siekiantis rasti sprendimą, kaip išsaugoti Krikščioniškuosius gimdymo namus ir tęsti šeimoms svarbią paslaugą. Ministras taip pat patvirtino, kad šiuo metu dėl sprendimo vyksta derybos su kitu LSMU Kauno ligoninės dalininku – universitetu, o šalys, jo teigimu, „artėja link sutarimų“, – teigė J.Rimavičė.
Gimdymo namų išsaugojimą palaiko daugiau kaip 13,5 tūkst. elektroninę peticiją pasirašiusių žmonių, išsaugojimo krypčiai palaikymą yra išreiškusi ir Prezidento patarėjų komanda.
Šeimų iniciatyvinė grupė pabrėžia, kad pagrindiniai Krikščioniškųjų gimdymo namų pastatai Miško g. priklauso Lietuvos Respublikai, o LSMU Kauno ligoninei yra perduoti valdyti patikėjimo teise – todėl pastatų nuosavybė savaime nėra kliūtis valstybei ir ligoninės dalininkams susitarti dėl gimdymo namų veiklos išsaugojimo.
Kas trukdo?
Aiškaus viešo LSMU pritarimo Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimui šeimos iki šiol nėra išgirdusios.
Todėl besilaukiančios moterys prie universiteto atėjo su labai paprasta žinute – „LSMU, leiskite mums rinktis gimdyti Krikščioniškuose gimdymo namuose“.
Universiteto vadovybei jos panoro užduoti vieną konkretų klausimą: kas šiandien konkrečiai trukdo LSMU pritarti Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimui?
Šeimų iniciatyvinės grupės pozicija: kol vyksta derybos, dar yra galimybė kartu su SAM rasti sprendimą ir išsaugoti tai, ko vėliau nebebus galima greitai atkurti: gimdyvių itin mėgstamų, istorinių gimdymo namų komandą, jos kompetencijas, šeimai palankaus gimdymo kultūrą, tam pritaikytą infrastruktūrą ir realią šeimų galimybę rinktis gimdyti ten, kur nori.
Sumažėjusio gimstamumo argumentas
15min primena, kad pagal LSMU Kauno ligoninės pertvarkos planą gimdymus Miško g. numatyta nutraukti ir nuo spalio 1 d. akušerijos paslaugas perkelti į ligoninės padalinį Josvainių g.
Pertvarka grindžiama mažėjančiu gimdymų skaičiumi ir finansiniais argumentais.
Pasklidus žiniai apie planuojamą pertvarką, kilo platus visuomenės pasipriešinimas.
Įgyvendinus šiuo metu numatytą gimdymo paslaugų perkėlimą, persikeltų tik nedidelė dabartinės gimdymo komandos dalis. Šeimų iniciatyvinės grupės turimais duomenimis, į LSMU Kauno ligoninės Josvainių g. padalinį ketina pereiti tik 4 iš 14 KGN akušerių, o iš 12 KGN dirbančių gydytojų akušerių-ginekologų pereinančių specialistų bendra darbo apimtis nesieks 2 etatų.
Tokie skaičiai neva sunkiai dera su viešai deklaruotu siekiu reorganizacijos metu maksimaliai išsaugoti personalą ir jo sukurtą gerąją praktiką.
Tarptautiniai ekspertai siūlo įvertinti naują gimdymo priežiūros modelį.
Liepą abiem LSMU Kauno ligoninės dalininkams – SAM ir universitetui – pateiktas Londono Sičio Šv. Jurgio universiteto ekspertų, Europos akušerių vadovaujamų padalinių tinklo atstovų ir Jungtinėje Karalystėje dirbančios lietuvės vyresniosios akušerės parengtas siūlymas įvertinti galimybę Krikščioniškųjų gimdymo namų pagrindu plėtoti savarankišką akušerių vadovaujamą gimdymo padalinį, skirtą mažos rizikos nėštumams ir gimdymams.
Toks modelis leistų panaudoti gimdymo namų jau sukauptas kompetencijas ir infrastruktūrą, kartu pritaikant tarptautinę akušerių vadovaujamų padalinių praktiką Lietuvos sąlygoms.
Panaši tendencija visoje Lietuvoje
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje apie 14 akušerijos skyrių nustojo teikti gimdymo paslaugas, o gimdymų priežiūra vis labiau koncentruojama didesnėse ligoninėse. Mažėjantis gimdymų skaičius ir finansinis mažesnių skyrių išlaikymas tapo vienais pagrindinių tinklo pertvarkymo argumentų.
Dalis šiandien gimdymo paslaugų nebeteikiančių įstaigų anksčiau buvo reikšmingai modernizuotos valstybės ir tarptautinėmis lėšomis. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programose investuota į infrastruktūrą, medicinos įrangą, specialistų kompetencijas ir pacientų patirties gerinimą.
Tačiau geras pacienčių vertinimas neužtikrino gimdymo vietų išlikimo: aukštai vertinti Trakų akušerijos padalinys ir P.Mažylio gimdymo namai jau nebepriima gimdymų, o dabar planuojama juos nutraukti ir itin gerai šeimų vertinamuose Krikščioniškuose gimdymo namuose.
