Turto įkeitimo sandorius registruojančios Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, šiemet turtas išieškomas beveik tris kartus dažniau nei pernai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Vien lapkritį prašymų leisti išieškoti žmonių ir įmonių turtą, daugiausia būstą ir žemės sklypus, padaugėjo 4 kartus. Blogiausia situacija pajūryje. Ten išieškomo turto padaugėjo net 9 kartus. Kai kurie antstolių biurai jau turi po 5–10 bankų prašymų parduoti nemokių klientų butus, namus ir žemės sklypus.
Situacija blogėja
„Pastaraisiais mėnesiais situacija Lietuvoje pastebimai pablogėjo. Varžytynių skaičius auga, ir tai tik pradžia. Juk krizė dar net neprasidėjo“, – kalbėdamas su žurnalistais nerimavo Centrinės hipotekos įstaigos vadovas Antanas Baronas.
Gavęs informaciją iš banko ar kito kreditoriaus apie nutrauktą paskolos sutartį, teismas areštuoja įkeistą turtą. Skolininkui išsiunčiamas perspėjimas grąžinti pinigus. Jei per mėnesį kreditorius skolos neatgauna, teismas leidžia pradėti pinigų išieškojimo procedūrą. Ją vykdo antstoliai.
„Po to, kai areštuojame turtą, kol skolininkas susiduria su antstoliais, praeina du trys mėnesiai. Tačiau skolą per tą laiką grąžina vos vienas kitas. Tai rodo, kad žmonės jau yra išnaudoję visas gelbėjimosi galimybes, nesugeba parduoti būsto ar to nenori daryti. Varžytynės skelbiamos blogiausiu atveju – kai nebeįmanoma rasti kito problemos sprendimo būdo“, – sakė Vilniaus 1-osios apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė.
Kai kurie žmonės mėgina ginčyti bandymą parduoti būstą per varžytynes – jie aiškina, jog negali eiti į gatvę su mažamečiais vaikais. Tačiau jei turtas įkeistas, prisidengus nepilnamečiais vaikais nuo gresiančių varžytinių apsisaugoti neįmanoma. Antstolio biurą pasirenka pats bankas. Informaciją apie varžytynes antstoliai skelbia internete. Tai būtina padaryti iki varžytynių likus vienam mėnesiui.
Pirmosiose varžytynėse pradinė būsto kaina sudaro 80 proc. jo vertės. Galimi pirkėjai turi iš anksto pervesti 10 proc. pradinį įnašą. Varžytynės įvyksta tik tuo atveju, jei jose dalyvauja bent du pirkėjai. Parduodant brangesnį nei 100 tūkst. litų turtą, pradinė kaina turi pakilti bent 3 proc., jei pirmosios varžytynės neįvyksta, po kurio laiko skelbiamos antrosios. Tuomet pradinė būsto kaina sumažinama iki 60 proc. būsto vertės. Po nepavykusių varžytynių bankas gali ir pats mėginti parduoti butą ar namą.
Butai pigesni
„Pas mus butai pigesni nei rinkoje. Tačiau tokia galimybe susigundę žmonės turi įvertinti įvairius sunkumus. Jei parduotame bute gyvena žmonės, jie gali nesutikti išsikraustyti. Ginčai keliasi į teismus, kurie gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki poros metų“, – sakė Vilniaus antstolis Valdas Čeglikas.
„Bankai lenktyniavo, kas daugiau išduos paskolų. Žmonės taip pat neapsvarstė savo galimybių. Prieš kelis mėnesius prasidėjo atleidimų banga, pinigų neturi ir emigrantai. Štai ir turime rezultatą“, – piktinosi vienas savo pavardės prašęs nenurodyti antstolis.
