„Jau dabar aišku, kad padalinio veikloje būta daug netinkamų sprendimų, gresiančių teisinėmis pasekmėmis“, – S.Stoškų cituoja dienraštis „Lietuvos žinios“.
Pasak dienraščio, S.Stoškus teigė žinantis apie glaudžią Kauno architektų ir paveldosaugininkų „draugystę“, klestėjusią daugelį metų. Dėl to, jo manymu, šiam miestui galėjo būti padaryta nemenka žala.
Antro pagal dydį Lietuvos miesto Kultūros paveldo departamento skyrius kas keletą mėnesių perduodamas iš vieno direktoriaus rankų į kitas.
„Šiuo metu Kauno teritoriniam padaliniui vadovauja iš Vilniaus pagal tarnybinį būtinumą paskirtas teisininkas. Galbūt iki konkurso šios įstaigos vadovo pareigoms eiti jis bus paskutinis direktorius, kurį paskyrėme vadovauti Kauno paveldosaugininkams“, – cituojama KPD direktorė Diana Varnaitė.
„Naujo direktoriaus parinkimo konkurso neskelbsime tol, kol neišspręsime skyriuje esamos painiavos“, – sakė ji.
KPD Kauno teritorinio padalinio vadovo vieta tapo laisva, kai sausį į pensiją išėjo buvusi direktorė Irena Vaškelienė. Į jos vietą pagal tarnybinį būtinumą buvo paskirta vyriausioji specialistė Evelina Karalevičienė. Kelis mėnesius laikinai padaliniui vadovavusią moterį neseniai pakeitė KPD teisininkas S.Stoškus. Jis neturi paveldosaugininkui būtino išsilavinimo, tad nagrinėti prašymus jam padeda iš Vilniaus beveik kasdien atvykstantys specialistai.
Ketvirtadienį Kaune buvo surengtas mitingas, kuriame dalyvavo žymiausi miesto architektai. Jie priekaištavo KPD dėl įvestų nelogiškų ribojimų, esą šiuo metu paralyžiavusių Kauną.
KPD vadovybė įsitikinusi, kad architektai dramatizuoja situaciją.
„Kaune gali būti įgyvendinami architektūriniai projektai, tačiau jie turi būti daromi ne bet kaip“, – teigė S.Stoškus.
Kauno naujamiesčiui dabar keliami didesni reikalavimai, nes Kultūros ministerija šią teritoriją dėl joje esančio tarpukario paveldo yra pasiūliusi Europos Komisijai įtraukti į regiono vertingiausio paveldo sąrašą.
