Problemas, kurias lėmė prekybos alkoholiu ribojimai, vartotojai sprendžia skirtingai: vieni iš anksto pildo „barelius“ namuose, kiti apsilanko improvizuotais barais virtusiose visą parą veikiančiose parduotuvėse ar degalinėse, tretiems įsigyti svaigalų padeda taksistai. Kas ieško, tas randa. Tačiau kyla klausimas: koks tikslas riboti legalią prekybą, jei ji vis tiek vyksta, tik dabar pirkėjas nešdamas naktį įsigytą butelį turi jaustis lyg nusikaltėlis, o ir kainuoja tas butelis žymiai daugiau.
Vienas šių ribojimų iniciatorių Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tikina, kad tai tik pradžia. Antrus metus stebėdamas, kokias įstatymo spragas aptiko ir savo naudai išnaudoja verslininkai, parlamentaras žada teisės aktą dar labiau griežtinti. Taip, kad langelis su grotomis ir lauke stovintys du stalai nebūtų laikomi kavine, o naktibariuose vos sutelpantys pirkėjai svaigalų negalėtų išsinešti.
Prekiautojai alkoholiu tokius užmojus vertina skeptiškai. Esą pirmieji ribojimai tik pravėrė duris nelegaliai prekybai, o jų sugriežtinimas visiškai jas atlapos. „Bet kokie neprotingi ir neapsvarstyti draudimai, apribojimai tokiai nelegaliai prekybai jautriai prekei kaip alkoholis galiausiai virs tik priemone klestėti nelegaliai rinkai, o legaliai pramonei atsidurti ties išgyvenimo riba“, – teigia Alkoholio gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas.
Problemos pirkėjams
2009-aisiais įsigalioję ribojimai prekiauti alkoholiu nuo 22 iki 8 valandos situacijos prekybos centruose smarkiai nepakeitė. Nors likus kelioms minutėms iki nustatytos valandos prie kasų suskumba alkoholiu nešini pirkėjai, prekybos tinkle „Rimi“ pardavimo mastas išliko stabilus.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. |
„Didelių šuolių parduodami alkoholį paskutiniąją valandą prieš 22 val. neužfiksavome. Ypatingų incidentų taip pat nebuvo kilę. Kadangi apskritai neprekiaujame naktį, naktinė prekyba alkoholiu mums nėra aktuali“, – teigė „Rimi Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė.
Prekybos tinkle „Maxima“ prekyba alkoholiu sumažėjo, tačiau bendrovės atstovė spaudai Renata Saulytė teigia, kad alkoholizmo problemos šie ribojimai neišsprendė.
„Tie, kas nori įsigyti alkoholio, tikrai randa vietų, kur jo galima gauti ir po 22 valandos. Arba jo nusiperka anksčiau. Pavyzdžiui, rugsėjo 1 dieną draudžiama prekiauti alkoholiu, tad jos išvakarėse pardavimas išauga tikrai žymiai. Vadinasi, žmonės išmoko tai planuoti, prisitaikė. Tačiau kai priėmė tą įstatymą, pirkėjams tikrai buvo nepatogumų. Žmonės piktindavosi, kodėl negali nusipirkti vyno vakarienei, kodėl turi žiūrėti į laikrodį“, – teigė R.Saulytė.
Randa skylių
Mažesnės parduotuvės šią problemą išsprendė įsiregistruodamos kaip viešojo maitinimo įstaigos ar įregistruodamos giminingas bendroves.
Parlamentaras konservatorius-krikdemas A.Matulas kritikuoja šią įstatymo spragą išnaudojančius verslininkus.
„Deja, pas mus atsiranda žmonių, nesuvokiančių savo atsakomybės, kurie parduotuves paverčia barais. Todėl užregistravome įstatymo pataisą, kuria siūlome aiškiai apibrėžti, kas yra viešojo maitinimo įmonė. Ten turėtų būti įvardyta, koks turi būti plotas, kad turi būti gaminamas maistas, turi būti tualetai, vanduo ir t. t. Patvirtinus tokią normą, automatiškai visi barai, kuriuose pro langelį pardavinėjamas alkoholis ar stovi du plastikiniai stalai su kėdėmis, netektų galimybės pardavinėti alkoholio visą parą“, – sakė A.Matulas.
Taip pat pataisose siūloma drausti išsinešti alkoholį iš viešojo maitinimo įstaigų. „Kavinės, restoranai, barai yra sukurti tam, kad vaišintų čia pat, o prie maisto žmonės galėtų paragauti vyno, alaus ar dar ko nors, bet saikingai. Ir jei dabar civilizuotai surašytą įstatymą bandoma apeiti, siūlome drastiškas priemones“, – aiškino jis.
Pasak A.Matulo, tyrimai rodo, kad apribojus alkoholio pardavimą apie 10 proc. žmonių ieško, kur jo įsigyti nelegaliai.
„Mūsų tikslas – suvaržyti tuos 10 proc. Aš esu tikras, kad mes su tuo galime susitvarkyti“, – teigė parlamentaras.
A.Matulas pripažino, kad didinami akcizai, taikomi ribojimai ir kitos priemonės gali padidinti kontrabandos ir nelegalios prekybos apimtis. „Turi dirbti visos tarnybos ir visa bendruomenė turi prisiimti atsakomybę“, – teigė jis.
Prekybos legalizavimas, anot A.Matulo, problemos neišspręstų. „Niekada nesulyginsime nei alkoholio, nei cigarečių kainos su kontrabandine, nei prekybos sąlygų. Ir prostitucija, ir narkotikai nelegalūs, tai gal legalizuokime viską. Toks būdas yra visiškai nepriimtinas, valstybė turi susirūpinti tuo“, – teigė Seimo narys.
Žala pramonei
Prekiautojai alkoholiu atrėžia, kad papildomi ribojimai bei didinami akcizai ne reguliuoja vartojimą, o tik daro žalą pramonei.
„Tarkim, akcizų didinimas nepasiteisino jokiais aspektais. Visų pirma 35 proc. padidinus stipriojo alkoholio akcizą, per dvejus metus pardavimas ir gamyba iškart nukrito apie 40 proc. Ši produkcija dingo iš legalios apyvartos, bet turbūt niekas šiandien netiki, kad vartojimas tokiu mastu sumažėjo. Teisėsaugos informacija patvirtina, kad visas tas kiekis perėjo į nelegalią, neapskaitomą alkoholio rinką, kuri šiuo metu tikrai klesti. O biudžetas kasmet praranda šimtus milijonų litų nesumokėtų mokesčių, pramonė priversta mažinti darbuotojų skaičių ar net dirbti tik 4 dienas per savaitę“, – sakė Alkoholio gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas L.Vilimas.
Vilnius. Problemos – centre
Prekybą alkoholiu gali riboti ir pavienių savivaldybių tarybos. Pavyzdžiui, Šiauliuose po tragiškai pasibaigusio incidento, kai šalia naktinio baro buvo nužudytas žmogus, nuspręsta visame mieste apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Nuo 22 val. parduotuvėms neprekiaujant alkoholiu, šių gėrimų išsinešimui be apribojimų galima įsigyti kavinėse ar parduotuvėse virtusiose barais. |
Vilniaus miesto savivaldybės taryba iki šiol prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimus yra pritaikiusi šešioms įstaigoms. Dar dviem siūlymams nebuvo pritarta.
„Nagrinėjame visus skundus, tačiau visuomet atsižvelgiame į situaciją. Jei prekiaujama gyvenamajame name, ypač senamiestyje, sprendimas priimamas labai greit. Tačiau jei prekyba vyksta nuošaliau ir gyventojams netrukdo, riboti laiko nesiūlome. Visko drausti irgi negalima – tuomet žmonės, užuot atėję į kavinę, pirks alkoholį nelegaliai ir vartos jį butuose, kils dar daugiau problemų. Manome, kad geriau ne viską drausti, o kontroliuoti“, – teigė Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotojas Gintaras Tamošiūnas.
Sostinės policija teigia, jog įsigaliojus alkoholio prekybos ribojimams esminių pokyčių naktį budintys patruliai nepajuto.
„Vilniaus mieste naktį niekada nebūna lengviau ar paprasčiau budėti. Visą laiką buvo panaši situacija, bent jau mes tikrai tokių realių, esminių pokyčių nepastebime. Apskritai nusikalstamumas Vilniaus viešose vietose, gatvėse turi tendenciją mažėti, palyginti su ankstesniais metais. Bet vargu ar tai galima sieti su prekyba alkoholiu“, – sakė Vilniaus policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys.
Jo teigimu, pastebima, kad daugiau neramumų kyla tose vietose, kur yra vartojamas alkoholis, ypač miesto centre. Prekybos alkoholiu pažeidimų policijos pareigūnai užfiksuoja retai.
Kaunas pradėjo nuo kioskų
Nuo kitų metų pradžios Kauno kioskuose alumi, sidru bei alaus kokteiliais bus galima prekiauti tik nuo 17 iki 20 val. Smulkieji verslininkai neslepia, kad šis miesto savivaldybės patvirtintas apribojimas reiškia, jog nuo kioskų lentynų alkoholis dings visai.
Šį sprendimą inicijavęs kovą su alkoholio ir tabako daroma žala viešai deklaruojantis miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius tokią miesto tarybos valią pavadino maža pergale.
„Dažniausiai kioskuose alkoholį perka jaunimas, nepilnamečiai, nes čia jų niekas neprašo dokumentų. Aplink tokius kioskus vyrauja netvarka, dažnai vyksta muštynės“, – tokios sprendimo argumentus vardijo S.Buškevičius. Politikas prabilo apie ketinimus Kaune pažaboti ir naktinę prekybą alkoholiu vadinamuosiuose baruose.
Pasak S.Buškevičiaus, pažaboti Kaune itin populiarius vadinamuosius naktinius barus, kuriuose galima įsigyti gėrimų išsinešti, bus kur kas sunkiau nei kioskus. Politikas daug vilčių sieja su Seime užregistruota įstatymo pataisa, kurioje būtų tiksliai išaiškinta, kas yra viešojo maitinimo įstaiga.
„Aš galiu vaizdžiai pasakyti: jeigu katiną pavadinsime karve, tai nereiškia, kad jis duos pieno. Ne visi pavadinimai atitinka tikrovę. Aš ruošiu kreipimąsi į Ireną Degutienę asmeniškai, kad dėl tos pataisos būtų kuo greičiau balsuojama“, – tvirtino S.Buškevičius, svajojantis apie sistemą, kai stipriaisiais alkoholiniais gėrimais Lietuvoje būtų prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse.
Klaipėda. Parduotuvių „reinkarnacija“ sudomino pareigūnus
Klaipėdoje taip pat gausu barais virtusių parduotuvių, kur galima įsigyti alkoholio. Prie kelių juose esančių stalų prisėdama retai. Kur kas dažniau nusipirkus gėrimų sprunkama pro duris.
Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis, yra gauti vos keli nusiskundimai dėl tokių barų keliamo triukšmo. Dauguma tokių užeigų Klaipėdoje įsikūrė netoli naktinių barų, todėl nustatyti, kur tikrasis triukšmo šaltinis, sudėtinga.
„Pareigūnai taip pat yra išsakę nuogąstavimų dėl tokių barų“, – pripažino M.Poimanskis.
Jei skundų būtų daugiau ir atsirastų pagrindas apriboti darbo laiką tokioms parduotuvėms, būtų kreipiamasi į miesto tarybą. Kol kas tokio pagrindo Klaipėdoje, anot valdininkų, nėra.
