Tokią poziciją dėl „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos birželio pradžioje ketina pateikti Lietuvos aplinkos ministerija.
Poziciją dėl šio prieštaringai vertinamo projekto šiomis dienomis svarsto ir Varėnoje susitikę trijų Baltijos valstybių aplinkos ministrai.
Baigiamoje rengti Lietuvos ataskaitoje pabrėžiama, kad planuojamas jūrinio dujotiekio maršrutas kirs praktiškai visą Baltijos jūroje jau esančią infrastruktūrą – optinius ir elektros kabelius, dujotiekius. Todėl nuogąstaujama, jog darbų metu jie gali būti prakirsti, pranešė Aplinkos ministerija.
Ministerija pasigenda aiškiai nustatyto žalos atlyginimo mechanizmo, jeigu ištiktų avarija.
„Projektą įgyvendinanti kompanija turi būti apsidraudusi nuo žalą sukeliančių įvykių, tuo tarpu šiandien tokių duomenų neturime“, – tvirtina Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Lietuvos nuomone, „Nord Strem“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra neišsami ir nebaigta. „Nepaisant to, jog atlikti ne visi tyrimai, projekto rengėjai jau daro išvadą, kad poveikis aplinkai iš esmės bus mažas ir trumpalaikis. Kyla abejonių ir dėl rengėjų pateiktos ataskaitos nešališkumo“, – teigiama Lietuvos pozicijoje.
Be to, anot Aplinkos ministerijos, iš esmės nebuvo nagrinėtos alternatyvaus dujotiekio tiesimo sausuma galimybės.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas teigia ataskaitoje pasigedęs tinkamo Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo ir kitų veiksnių keliamos grėsmės įvertinimo.
Dėl palaidotų cheminių ginklų ir susikaupusių kitų nuodingų medžiagų Baltijos jūra laikoma viena nešvariausių jūrų pasaulyje. Skaičiuojama, kad joje gali būti palaidota apie 400 tūkst. tonų karinės ginkluotės.
Anot ministerijos, „Nord Stream“ projektą įgyvendinanti įmonė neatliko tyrimo vienoje iš labiausiai cheminėmis medžiagomis ir ginklais užterštų teritorijų – prie Danijai priklausančios Bornholmo salos. Taip pat nėra duomenų dėl nuskandintos ginkluotės Rusijos teritorijoje.
Pagrindinė grėsmė, Lietuvos aplinkos ministro nuomone, – kad tiesiant povandeninį dujotiekį cheminiai ginklai gali būti išjudinti arba pažeisti, gali būti išjudinti ir per ilgus metus jūros dugne nusėdę nuodingi cheminiai junginiai - o tai gresia ekologine katastrofa.
Šiuo metu Lietuva baigia rengti ataskaitą dėl dujotiekio poveikio aplinkai vertinimo. Savo poziciją mūsų šalis turi pristatyti iki birželio 8 dienos.
Anot ministerijos, rengiant Lietuvos poziciją atsižvelgta į visų suinteresuotų institucijų, politikų, mokslininkų, ekspertų pastabas.
Pagal tarptautinę „Nord Stream“ poveikio aplinkai vertinimo išvadas, tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugne „numatomas tik nedidelis projekto poveikis aplinkai, kuris dažniausiai bus nedidelio reikšmingumo (ne didesnis nei vidutinis) ir trumpalaikis“. Didžiausias poveikis aplinkai neva numatomas tiesiant dujotiekį. Jam pradėjus veikti situacija esą turėtų stabilizuotis.
Lietuva ar kitos Baltijos šalys neturi teisės vetuoti dujotiekio tarp Vokietijos ir Rusijos tiesimo, tačiau projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija. Šių šalių leidimus tikimasi gauti šiais metais.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus. Jį planuojama pradėti eksploatuoti 2011 metais. Antrajame etape numatoma dvigubai padidinti dujotiekio pralaidumą iki maždaug 55 mlrd. kubinių metrų.
Prieštaringai vertinamą 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekio iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą projektą pasiryžusią įgyvendinti bendrovę „Nord Stream AG“ sudaro „Gazprom“ (dabar valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), du Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) bei Nyderlandų „Gasunie“ (9 proc.).
