Kuo šios grumtynės darėsi nuožmesnės, tuo į užsienio reikalų ministro postą prezidento Gitano Nausėdos įtaisytas buvęs jo patarėjas sulaukdavo vis didesnio dėmesio.
Iš posto krapštomą ministrą kairieji mato kaip galimą varžovą būsimuose prezidento rinkimuose, o jam tenkantis dėmesys erzina net labiau nei niekaip nesušylantys santykiai su Kinija.
Iš kairiųjų stovyklos veržiasi nepasitenkinimas, kad artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai šalies diplomatijos vadovą gali užkelti ant dar didesnės scenos su dar daugiau į jį nukreiptų prožektorių.
Bet ar socialdemokratų bandymai jį nuo ten nukrapštyti duos trokštamų rezultatų? Ar tai nesupykdys jį globojančio prezidento ir neapkartins valdančiųjų bei G.Nausėdos santykių?
Kas iš tiesų kursto socialdemokratus ir naująjį jų vedlį abejoti K.Budriu – per menkos pastarojo pastangos atkurti prie buvusios valdžios pašlijusius santykius su Kinija ar baimė užsiauginti būsimą konkurentą?
