Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NSGK vadovas užsimojo paviešinti buvusių KGB kadrinių darbuotojų pavardes (atnaujinta 15.17 val.)

Arvydas Anušauskas
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Arvydas Anušauskas
Šaltinis: BNS
0
A A

Kadangi buvo paviešintos slaptųjų sovietų saugumo bendradarbių pavardės, reikėtų paskelbti ir buvusių kadrinių KGB darbuotojų pavardes.

Tai numatančią įstatymo pataisą Seime įregistravo parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Arvydas Anušauskas ir jo partijos kolegė Agnė Bilotaitė.

Pagal jų parengtą pataisą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras būtų įpareigotas sudaryti ir viešai paskelbti asmenų, buvusių kadriniais KGB darbuotojais sąrašą, kuriame būtų nurodoma asmens vardas, pavardė, laipsnis, buvusios pareigos ir darbo KGB laikotarpis.

Tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras turėtų padaryti per pusę metų nuo įstatymo pataisos įsigaliojimo.

NSGK vadovo duomenimis, minėtame sąraše galėtų būti apie 6000 pavardžių. Anot A.Anušausko, maždaug tiek asmenų dirbo sovietų saugumo padalinyje Lietuvoje per visą okupacijos laikotarpį.

„Archyve yra jų asmens darbo kortelės, todėl ypatingų sunkumų sudaryti sąrašą neturėtų kilti“, – svarstė parlamentaras.

A.Anušauskas ir A.Bilotaitė atkreipia dėmesį, kad 2009 m. sausio 1 d. baigė galioti įstatymo "Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos" numatyti darbo ribojimai buvusiems kadriniams SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojams.

Anot parlamentarų, pasibaigus šių ribojimų laikotarpiui visuomenė taip ir neturėjo galimybės susipažinti su KGB, pripažinto nusikalstama organizacija, darbuotojų sąrašais. Tuo metu slaptieji KGB bendradarbiai buvo viešinami.

„Toks (kadrinių darbuotojų – BNS) išviešinimas reikalingas tam, kad pagaliau visuomenė įgytų galimybę sužinoti apie buvusius KGB kadrinius darbuotojus, kurie savo laiku ne tik ištikimai tarnavo Lietuvą okupavusiai valstybei, bet ir asmeniškai buvo atsakingi už vykdytą persekiojimą, terorą, represijas, žmogaus teisių paminimą“, – teigė A.Anušauskas.

Jo tvirtinimu, buvusių KGB darbuotojų paviešinimas padėtų ir atitinkamų institucijų vadovams sprendžiant dėl vieno ar kito asmens skyrimo į svarbias pareigas. „Vadovai turi atsižvelgti į tokių žmonių reputaciją“, – sakė A.Anušauskas.

Pasak A.Bilotaitės, „KGB karininkai nė kiek neapgailestaudami dėl praeities naudojasi demokratijos privalumais ir bylinėjasi su Lietuva tarptautiniuose teismuose“.

1999 metais priimtame įstatyme Seimas buvo numatęs, jog buvusių okupacinių specialiųjų tarnybų bendradarbiai ir kadriniai darbuotojai negali dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir privačioje ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti privačių detektyvų paslaugas, dirbti su vaikais švietimo srityje.

Europos Žmogaus Teisių teismas keliose bylose yra pareiškęs, kad ribojimas buvusiems KGB kadriniams darbuotojams įsidarbinti privačiame sektoriuje, buvo neproporcinga ir diskriminacinė priemonė, nors ir numatyta siekiant teisėtų tikslų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min