Departamentas teiks tai numatančias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.
Anot NTAKD pranešimo, pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, sukelti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo alkoholio rizika.
Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus teigimu, energiniai gėrimai jau yra tapę Lietuvos paauglių įvaizdžio dalimi.
„Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs, yra didžiulė. Apsinuodijimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami“, – tvirtino jis.
Specialistų duomenimis, angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus.
Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010-2011 metais atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru). Dažniausiai juos kartu su alkoholiniais gėrimais vartojo 14-15 metų moksleiviai.
