„Anksčiau daugiausia paramos gaudavome iš Pasaulio vaikų fondo, paskui perėjome prie vidinių resursų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų. Šiemet mūsų biudžetas sumažėjo maždaug triskart, teko atleisti dalį specialistų. O atvejų nesumažėjo. Supratome, kad kitais metais, gavę nedidelę sumą, nepajėgsime suteikti kokybiškų paslaugų, ypač tokiais atvejais, kai vaikai nukenčia dėl seksualinių nusikaltimų ir jiems reikia toli gražu ne vienadienės pagalbos“, – sakė „Vaiko namo“ direktorius psichologas Evaldas Karmaza.
Nuo sausio mėnesio įstaiga neteiks konsultacijų ir psichologinės pagalbos. Esą finansavimo pakanka tik šviečiamosioms funkcijoms atlikti. „Nekaltinu valstybės. Reikia atsižvelgti į sunkią situaciją“, – pridūrė pašnekovas.
Anot E.Karmazos, galima būtų tikėtis, kad valstybė skirs pakankamai pinigų, tačiau tam nėra jokių garantijų, o nenutraukus paslaugų teikimo keletą pirmų ateinančių metų mėnesių tektų gyventi visiškoje nežinioje.
„Vaiko namas“, kaip ir daugelis kitų nevyriausybinių organizacijų, paramą gauna tik vienų metų laikotarpiui ir kasmet turi iš naujo rengti projektus ir prašyti valstybės paramos, o projektų vertinimo bei pinigų skirstymo procedūra trunka toli gražu ne savaitę ir ne dvi.
„Šiemet lėšų gavome tik gegužės mėnesį, – teigė E.Karmaza. – Specialistus be jokio atlygio laikiau penkis mėnesius. Kitais metais, atsižvelgiant į krizinę padėtį, finansavimas bus dar mažesnis. Žmonės man tiesiog sako, kad negalės laukti du, tris ar penkis mėnesius.“ Sužinoję prastas naujienas, daugelio mažamečių tėvai ir globėjai smarkiai nusivilia.
„Pranešame žmonėms, kad kol kas galime tik iki Naujųjų metų užtikrinti pagalbą, o paskui turėsime ją nutraukti. Tas tuščias periodas mus žudo“, – atsiduso E.Karmaza.
„Vaiko namas“ per metus suteikia pagalbą maždaug trims šimtams nuo fizinio ir psichologinio smurto bei seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų.
Tačiau valstybės parama šiai įstaigai nuolat mažėja. Pernai, kai „Vaiko namas“ tapo priklausomas nuo valstybės paramos, įstaigai skirta 215 tūkst. litų, šiemet – 75 tūkst. litų. E.Karmaza sako, kad ateinančiais metais finansavimas gali būti dar kuklesnis.
„Jeigu mes gausime, tarkim, 20 tūkst. litų, iš tokių pinigų galėsiu išlaikyti vieną specialistą. O vienas žmogus nesuteiks kokybiškos paslaugos“, – sakė psichologas.
Pasak jo, kasmet užklumpanti nežinia – ne mažesnė problema nei pats pinigų trūkumas. Esą nusistovėjusi tvarka, kai nevyriausybinėms organizacijoms parama skiriama tik metų laikotarpiui, turėtų būti pakeista.
„Jeigu paslaugos, kurios pasiteisina, būtų apmokamos ne vieniems, o 3–5 metams, būtų paprasčiau. O dabar tu kasmet rašai projektus, lauki, žadi, o gruodį vėl su visais atsisveikini, nes finansavimas baigėsi“, – sakė E.Karmaza. Beje, mažėja ne tik „Vaiko namo“ finansavimas, bet ir Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos programos iždas.
