Vyriausybė kitą savaitę numato svarstyti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą projektą, numatantį teisę į tokį suteikti asmenims, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos pasitraukė iš sovietų armijos arba boikotavo šaukimą tarnauti joje ir dėl to buvo prievarta išvežti į sovietų armijos dalinius ar priversti grįžti į juos.
KAM aiškina, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą tik daliai nukentėjusių jaunuolių – nuteistiems dėl pasitraukimo iš sovietų armijos asmenims – taikomos tokios nuostatos kaip turintiems nukentėjusių nuo okupacijų asmenų – politinio kalinio – teisinį statusą. Šie asmenys, sulaukę pensinio amžiaus ar pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau darbingumo, įgyja teisę į nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją ir kitas socialines garantijas, tokias kaip transporto lengvatos, sveikatos draudimas.
Pažymima, kad daugelis tuometinių Lietuvos jaunuolių, atsižvelgdami į 1990 metų kovo 12 dienos Aukščiausiosios Tarybos priimtą nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir jos tų pačių metų balandžio 4 dienos kreipimąsi, raginantį Lietuvos jaunuolius atsisakyti tarnybos sovietų armijoje, boikotavo šaukimą į sovietų armiją arba nutraukė tarnybą joje.
Nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų asmenų statusą siūloma suteikti tiems, kurie Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo verčiami atlikti tarnybą sovietinėje armijoje.„Dėl atsisakymo tarnauti okupacinėje kariuomenėje jaunuoliai buvo sovietų armijos atstovų persekiojami beveik visą 1990–1991 m. laikotarpį. Dalis tarnybos sovietų armijoje atsisakiusių jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos karinius dalinius, keli jaunuoliai, persekiojami sovietų armijos atstovų, žuvo, dalis jaunuolių buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų išvengė, tačiau buvo priversti slapstytis beveik visą 1990–1991 m. laikotarpį“, – sakoma siūlomo įstatymus pakeitimus aiškinančiame dokumente.
KAM teigimu, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1 tūkst. 562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius (21 jaunuolis kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 – sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų armijos dalinius), 20 nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
Be to, nustatyti keturi tarnybos sovietų armijoje atsisakę asmenys, kurie vėliau patys grįžo į sovietų karinius dalinius, bijodami sovietų armijos represijų, susidorojimo su jų šeimomis, tačiau manoma, kad taip nukentėjusių jaunuolių galėjo būti kur kas daugiau (apie 200 asmenų). Kiti jaunuoliai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą, taip buvo apribotos jų teisės į laisvą pasirinkimą dirbti, mokytis, užsiimti kita veikla.
Ministerijos vertinimu, priėmus siūlomus pakeitimus bus deramai įvertinti visi 1990–1991 metais prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakę ir dėl to nuo sovietų armijos veiksmų nukentėję asmenys, atkurtas istorinis ir socialinis teisingumas.
