Iki 2009 metų Simono Daukanto aikštės rūmų kiemas liepos 6-osios vakarą prisipildydavo šventinio šurmulio. D.Grybauskaitės pirmtakas prezidentas Valdas Adamkus su sutuoktine Alma Adamkiene Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga rengdavo iškilmingus priėmimus.
Į juos būdavo kviečiami aukštuomenės atstovai – politikai, visuomenės veikėjai, menininkai, sportininkai, diplomatai ir panašiai.
Tačiau prezidente tapusi D.Grybauskaitė šią tradiciją nutraukė.
„Tradicijos kuriamos, ir jos labai priklauso nuo konkrečių situacijų. Atsakyti galėčiau šiokiu tokiu kalambūru – jei mes, ir Vyriausybė, ir politikai, manom, kad pensijas galime kompensuoti tik nuo 2014-ųjų, tai gal ir pasvajokime apie balius tik nuo 2014-ųjų“, – 2010 metais žurnalistams apie tai, kodėl nerengs tradicinio priėmimo, aiškino D.Grybauskaitė.
Jos prezidentavimo metais priėmimai buvo rengiami tik tada, kai į Vilnių atvykdavo aukščiausio rango svečiai.
Pavyzdžiui, pažymint Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžią ar karališkųjų asmenų, valstybės vadovų vizitų metu.
Priėmimo nebus ir šiemet
Prezidentūra ir šiemet neketina rengti priėmimo Valstybės dienos proga.
„Tokios lėšos 2019 metų Prezidento kanceliarijos biudžete nėra numatytos“, – informavo prezidentės spaudos tarnyba.
Klausiamas, kokia G.Nausėdos pozicija dėl priėmimų per valstybės šventes, ar ketinama juos rengti, jo rinkimų štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas sakė, kad išrinktasis šalies vadovas sprendimus šiais klausimais priims tapęs pareigas einančiuoju prezidentu.
„Dėl inauguracinio priėmimo bus sprendžiama inauguracinėje komisijoje“, – aiškino A.Zabarauskas.
Elito susibūrimo vakaras
Paskutinį kartą priėmimas Liepos 6-osios proga Simono Daukanto aikštės rūmuose buvo surengtas 2009 metais.
Tais metais mūsų šalis minėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Į šventinius renginius tąsyk atvyko užsienio valstybių karaliai, prezidentai, kiti oficialūs asmenys.
Prezidentūroje vyko oficialus priėmimas. Į jį buvo pakviesta apie 2,5 tūkst. svečių. Jiems vaišes tiekė restoranas „Stikliai“.
Žiniasklaida skelbė, kad iškilmingas priėmimas kainavo kiek mažiau nei penktadalį milijono litų.
„Prieškrizinis“ priėmimas Valstybės dienos proga 2008 metais atsiėjo dar brangiau – apie 270 tūkst. litų. Tąsyk Simono Daukanto aikštės rūmų svečiams griežė net du orkestrai.
Nutrūkus priėmimų Liepos 6-osios proga prezidentūroje tradicijai, aukštuomenė iniciatyvos susiburti draugėn vienais metais ėmėsi pati.
2011-aisiais privatūs asmenys surengė priėmimą Vilniaus paveikslų galerijos Chodkevičių rūmų kieme.
Kaip rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, kvietimus į jį buvo galima įsigyti už 170 litų. Tąsyk į valstybinės šventės paminėjimą atvyko Seimo, Vyriausybės nariai, mokslo, meno, sporto atstovai.
Prabangi vakarienė karaliams
Pastarąjį kartą didesnis iškilmingas priėmimas prezidentūros kieme buvo surengtas mūsų šaliai pradėjus pirmininkauti ES Tarybai 2013 metų liepos 5 dieną.
Į renginį buvo pakviesta daugiau nei tūkstantis žmonių. Priėmime dalyvavo Europos Komisijos nariai, Seimo, Vyriausybės nariai, diplomatai, meno, kultūros atstovai, sportininkai, iškiliausi Lietuvos žmonės.
Buvo patiektos lietuviškos vaišės. Tarp jų – ir cepelinai, balta mišrainė, keptas paršelis, Biržų alus, vynas.
Svečiams koncertavo M.K.Čiurliono kvartetas, A.Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“, jaunimo džiazo grupė „Kiwi“.
D.Grybauskaitės vadovavimo šaliai laikotarpiu priėmimai prezidentūroje buvo rengiami ir Lietuvoje lankantis aukšto rango svečiams.
Tarkime, 2015 metais spalio pradžioje mūsų šalyje besilankiusios Švedijos karališkosios poros – karaliaus Carlo XVI Gustafo ir karalienės Silvios – garbei buvo surengta oficiali vakarienė.
Ją aptarnavo ir išskirtiniu meniu rūpinosi restoranas „Stikliai“.
Vakarienė pradėta nuo šaltojo užkandžio – eršketo baltojo vyno drebučiuose su žaliuoju krienų padažu ir burokėliais.
Karštas patiekalas buvo sudarytas iš stirnienos kepsnelių su keptais moliūgais, salierais, voveraitėmis, pagardintas kadagių padažu. Šalia – keptų daržovių rinkinys.
Vakarienės baigiamasis akordas – šokoladinis pyragaitis su šilauogėmis ir lazdynų riešutų kremu. Prie kavos ir arbatos patiekta garsieji sausainiai macaroons.
Indai, iš kurių valgė Lietuvoje viešėję karaliai – baltos porcelianinės lėkštės, su plačiu aukso krašteliu, įrankiai – klasikinio dizaino, pasidabruoti, taurės – raižyto skaidraus krištolo.
Prabangios vakarienės svečiams kartu su maistu buvo patiekti ir gėrimai: baltojo vokiško vyno, raudonojo amerikietiško vyno, ispaniško brendžio, likerio „Krupnikas“ bei trauktinės „Trejos devynerios“.
