Sekite 15min Google
Žygio data pasirinkta neatsitiktinai. Rugpjūtį Lietuva mini Baltijos kelio metines, o Ukraina – savo Nepriklausomybės dieną. 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją daugiau nei du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į gyvą grandinę, reikalaudami laisvės ir nepriklausomybės. Po kelių dešimtmečių Ukraina šią laisvės kainą moka jau kare.
Todėl šiemet Baltijos kelio ir Ukrainos Nepriklausomybės dienos simbolika susitiko vienoje vietoje – žmonės ne stovėjo susikibę rankomis, o ėjo vienu keliu. Už Jūsų ir mūsų laisvę.
Į žygį bilietus įsigijo 1 064 žmonės. Kartu įveikti 11 076 kilometrai, o Ukrainai surinkta 20 713 eurų: 19 713 eurų sudarė bilietų pajamos, o dar 1 000 eurų žmonės paaukojo renginio dieną.
Vienoje trasoje – tie, kurie jau kovojo už laisvę, ir tie, kurie šiandien kovoja
Žygyje dalyvavo žmonės, kurie patys prieš 37 metus stovėjo Baltijos kelyje. Tarp jų – ir tie, kuriems laisvė nėra istorijos vadovėlio sąvoka, o asmeninė patirtis.
Vyriausiam žygio dalyviui Daumantui – 81-eri metai. Jis žygyje dalyvavo kartu su kelių kartų žmonėmis – nuo tų, kurie 1989 metais stovėjo Baltijos kelyje, iki ukrainiečių, kurie dėl Rusijos pradėto karo buvo priversti palikti savo namus. Daumanto dalyvavimas tapo vienu iš renginio akcentų, parodžiusiu, kad parama Ukrainai ir laisvės tema suburia žmones nepriklausomai nuo jų amžiaus, o kova už laisvę trunka visą gyvenimą.
Kartu žygiavo ir ukrainiečiai, į Lietuvą atvykę dėl karo. Kai kuriems jų šiandien Lietuva tapo namais, tačiau jų artimieji, draugai ir bendražygiai liko Ukrainoje. Jie puikiai žino, ką reiškia vieną dieną būti savo namuose, o kitą – priverstam juos palikti.
Lietus ir audra laisvės šventės nesustabdė
Renginio dieną Lietuvoje netrūko lietaus, o žygio metu dalyvius pasitiko ir smarkus vėjas bei audra, tačiau tai nesustabdė žmonių ir negadino šventės nuotaikos. Priešingai – oras tapo dar vienu simboliu, priminusiu, kad dėl svarbaus tikslo galima nepabūgti nepatogumų.
„Šis žygis mums buvo labai svarbus todėl, kad norėjome sujungti dvi laisvės istorijas. Į Baltijos kelią žmonės prieš 37 metus stojo dėl teisės būti laisviems. Šiandien Ukrainos žmonės už tą pačią teisę kovoja savo gyvybėmis. Mes norėjome, kad šios istorijos susitiktų čia, Vilniuje“, – sako labdaros ir paramos fondo „Angels of Light“ direktorė Aldėja Kuralavičiūtė.
Pasak jos, žygio dienos oras tik dar labiau sustiprino renginio žinutę.
„Buvo lietaus, buvo vėjo, buvo audra. Bet žmonės ėjo. Laisvę švęsti nėra sunku, kai už ją niekas nešaudo, tačiau oro sukeltas nepatogumas tą dieną leido bent akimirkai prisiminti, kokią kainą už savo laisvę šiandien moka ukrainiečiai. Todėl kiekvienam žygiavusiam, pirkusiam bilietą ar papildomai aukojusiam noriu pasakyti didžiulį ačiū. Jūsų parama nėra simbolinė – ji virsta konkrečiais daiktais žmonėms, kurie šiandien yra fronte“, – teigia A.Kuralavičiūtė.
Į žygį atsinešė ir savo Ukrainą
Prie renginio įgyvendinimo prisidėjo ir ukrainiečiai savanoriai, kurie kartu su „Angels of Light“ savanoriauja jau penktus karo metus. Renginio metu jie mokė žygeivius pinti maskuojamuosius tinklus. Taip žygio dalyviai galėjo ne tik paaukoti, bet ir savo rankomis prisidėti prie konkrečios pagalbos.
Kiti ukrainiečiai virė tradicinę ukrainietišką košę – košę, kurią karo pradžioje Ukrainoje gamino namuose, savo šalį ginantiems kariams. Maistas, muzika, žmonės ir savanorių darbas tapo gyvu priminimu, kad Ukraina nėra vien taškas žemėlapyje ar karo naujienų antraštė. Tai žmonės, jų namai, kultūra ir gyvenimas, kurį jie nori išsaugoti.
Parama, kuri iš žygio trasos keliauja tiesiai į Ukrainą
Žygis buvo ne tik apie simboliką. Už bilietus surinkta 19 713 eurų, o renginio dieną žmonės papildomai paaukojo dar 1 000 eurų. Iš viso Ukrainai surinktas beveik 21 tūkstantis eurų.
Šios lėšos bus naudojamos konkretiems karių ir medikų poreikiams: automobiliams, medicinos priemonėms, generatoriams, ryšio įrangai, „Starlink“, „EcoFlow“ ir kitoms priemonėms, kurių reikia žmonėms, dirbantiems arčiausiai karo.
Būtent toks pagalbos principas yra „Angels of Light“ darbo pagrindas – ne rinkti paramą dėl pačios paramos, o iš Ukrainos karių ir medikų gauti konkrečius poreikius ir ieškoti galimybių juos įgyvendinti. Fondas dirba su žmonėmis, kurie šiandien yra ten, kur pagalbos reikia labiausiai.
„Mes labai aiškiai žinome, kam renkame paramą. Kai iš Ukrainos gauname prašymą dėl automobilio, generatoriaus, medicinos priemonių ar ryšio įrangos, ieškome būdo tą daiktą nuvežti konkretiems žmonėms. Todėl kiekvienas žygio bilietas ir kiekvienas euras, paaukotas tą dieną, turi savo tęsinį. Žmonės čia nuėjo 6 ar 18 kilometrų, o kažkam Ukrainoje nuo to bus lengviau išgyventi dar vieną dieną“, – sako A.Kuralavičiūtė.
Ji pabrėžia, kad žygio rezultatas – ne tik surinkta suma.
„Labiausiai noriu padėkoti žygeiviams. Už tai, kad pirkote bilietus. Už tai, kad nepabūgote oro. Už tai, kad atsivedėte šeimas, draugus, vaikus. Už tai, kad pynėte tinklus, klausėtės ukrainietiškos muzikos, valgėte ukrainietišką košę ir buvote kartu. Ir svarbiausia – už tai, kad nepavargstate nuo Ukrainos. Karas tęsiasi, todėl ir mūsų pagalba privalo nesustoti“, – sako fondo direktorė.
Šiandien, kai Ukraina mini savo Nepriklausomybės dieną, Baltijos kelio istorija Lietuvoje skamba ypač garsiai. Prieš 37 metus lietuviai prašė pasaulio nepamiršti jų laisvės siekio. Šiandien Lietuva turi galimybę atsakyti tuo pačiu – būti šalia Ukrainos, kol ji gina savąją.
„Angels of Light“ ir toliau kviečia prisidėti prie konkrečios pagalbos Ukrainos kariams ir medikams. Nes kol Ukrainoje už laisvę mokama gyvybėmis, mūsų pareiga – ne pavargti padėti. Aukokime ne todėl, kad karas dar vyksta. Aukokime todėl, kad Ukraina turi laimėti.
