Sekite 15min Google
2015–2025 metais kasmet į kariuomenę buvo pakviečiama 3–4 tūkst. vaikinų ir daugiau nei 40 proc. iš jų tarnybą atliko savo noru. Šiemet situacija apsivertė – savanorių atsirado keliais tūkstančiais daugiau, nei pajėgė priimti kariuomenė.
Paaiškėjus tokiai situacijai, kilo spaudimas aiškiau įvardyti, kada ir kaip Lietuva nuo dalinio šaukimo pereis prie visuotinės tarnybos, kai į kariuomenę atlikti pareigą ateis visi sveiki jaunuoliai. Horizonte šiemet atsirado 2030-ieji kaip galutinis tikslas.
„Buvau šokiruotas“
Už kariuomenės vartų šiemet likę kauniečiai Aistis ir Matas neslėpė nusivylimo – jie buvo suplanavę po mokyklos 9 mėnesius tarnauti kariuomenėje, o po to išvykti studijų į užsienį.
„Tarnyba turėjo prasidėti liepos 20 dieną, o birželio pabaigoje paskambino ir pasakė – registravaisi į Kauno batalioną, bet nepatekai, nes per daug žmonių registravosi. Tuo metu jau buvo pasibaigę visi stojimai į universitetus užsienyje. Supratau, kad man tiesiog teks ištisus metus atidėti“, – 15min pasakoja Matas.
„Iš pradžių tai buvau šokiruotas, nes toks buvo mano planas. Nelabai žinojau, ką daryti, nes kitaip planavausi visus metus“, – jam antrina Aistis.
Savanoriška tarnyba padeda jaunuoliams geriau planuoti savo gyvenimą, nelaukiant loterijos rezultatų, ir užsitikrinti pirmąjį savarankišką finansinį pamatą – sėkmingai baigę tarnybą šauktiniai gali gauti apie 9 tūkst. eurų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas jau sureagavo į savanorių skaičiaus augimą – jo sprendimu, dar šiais metais bus priimta keliais šimtais daugiau jaunuolių, nei buvo suplanuota metų pradžioje.
Tačiau ministras pabrėžia, kad visų iš karto priimti nėra galimybės dėl instruktorių ir infrastruktūros trūkumo.
„Lietuva juda visuotinio šaukimo įvedimo link. Todėl svarbi ne konkreti data, o greitesnis infrastruktūros vystymas, užbaigtų objektų pridavimas laiku ir spartesnis instruktorių ruošimas“, – 15min sakė Robertas Kaunas.
2030-ųjų tikslas
Į asociaciją „Visuotinė gynyba“ susibūrę verslo ir pilietinės visuomenės atstovai siekia, kad judėjimas turėtų aiškų tikslą: visuotinis šaukimas būtų įvestas ne vėliau kaip 2030 metais.
Visuomenės nuomonės apklausa neseniai parodė, kad tokiam tikslui pritaria 76 proc. Lietuvos gyventojų. Didesnė dalis pasisako už privalomą vaikinų šaukimą. Dėl merginų kvietimo nuomonės išsiskiria – daug kas mano, kad joms tarnyba galėtų apimti įvairesnes formas nei dabar.
„Šiai dienai gyventojai yra pasiruošę ir tikisi iš sprendimų priėmėjų, kad per artimiausius metus mes prieisime prie visuotinio šaukimo“, – sako asociacijos vadovas Tomas Godliauskas.
Visuotinis šaukimas karine prasme svarbus siekiant sukurti rezervą – kuo daugiau žmonių turės karinių įgūdžių, tuo stipresnė kariuomenė būtų karo metu.
Asociacija „Visuotinė gynyba“ mato ir platesnę visuotinės pareigos naudą taikos metu – ji padėtų ne tik atgrasyti priešą, bet ir kurti žmonių tinklus, mažinti visuomenės susiskaldymą, stiprinti piliečių ryšius su valstybe.
„Tai yra ir socialinės politikos klausimas. Investuodami į visuotinį šaukimą, tai vertiname kaip investiciją į ilgalaikę visuomenės gerovę ir socialinę įtrauktį“, – sako Godliauskas.
Plečiant jaunuolių priėmimą, kariuomenė pradeda ieškoti naujų tarnybos formų, kurios galėtų tapti alternatyva įprastinei 9 mėnesių tarnybai – jau dabar dalis inžinierių ir IT specialistų rengiami pagal 3 mėnesių programas. Ateityje lankstumo turėtų būti dar daugiau.
Artimiausias pavyzdys, iš kurio patirties semiasi Lietuva, yra Suomija. Gyventojų joje – dukart daugiau, ji kasmet apmoko per 20 tūkst. šauktinių. Įvedus mobilizaciją, Suomija prie ginklo iškart galėtų pašaukti 280 tūkst. gynėjų.
Priešingai nei generolo Žuko laikais, šiandien jau nebereikia klausti, ar Lietuvos jaunuoliai pasirengę tarnauti. Esminis klausimas – kaip sparčiai valstybė padarys namų darbus, kad norintieji tarnauti neliktų už vartų.
- Gynybos ekspertas Deividas Šlekys: Pirmiausia reikia priimti principinį politinį sprendimą, kad Lietuva formaliai eina į visuotinį šaukimą. Tarpinė stotelė galėtų būti 2030 ar 2031 metai, kai pasiektume 8 tūkst. šauktinių kartelę – dvigubai daugiau nei dabar. Antrame etape 2032 ar 2033 metais užmestume dar kelis tūkstančius iki 10–11 tūkst. šauktinių – tai labiau būtų merginų klausimas.
- Sociologė Ainė Ramonaitė: Mūsų tyrimai parodė, kad jauni žmonės Lietuvoje labiau nusiteikę ginti šalį nei Latvijoje ir Taivane. Savanorių skaičiai išaugo dėl to, kad jauni žmonės susigyveno su mintimi, kad gali būti pašaukti, finansinės sąlygos pagerėjo. Dabar yra pereinamoji stadija, kai išaugęs noras dar nėra pakankamai įveiklintas, bet artimu metu, manau, tai susitvarkys.
