Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuo pavasario potvynio nukentėję Kaune rajono gyventojai negauna kompensacijų

Potvynis Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Potvynis Kaune
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nukentėjusieji nuo pavasarinio potvynio dar negavo valstybės žadėtų kompensacijų. Kauno rajono savivaldybė neskyrė nė lito, laukiama Vyriausybės sprendimo.

Kauno rajono savivaldybės Civilinės ir darbų saugos vyriausiasis specialistas Antanas Dagilis apgailestauja, kad nuo pavasarinio potvynio nukentėję gyventojai dar nesulaukė kompensacijų, rašo „Kauno diena“.

„Tie, kurie buvo apdraudę būstus, išmokas gavo, o visi kiti tebelaukia pinigų“, – kalbėjo A.Dagilis. Jo teigimu, rajono savivaldybė įvertino potvynio nuostolius ir išsiuntė dokumentus Vidaus reikalų ministerijai.

Žmonės prašo atlyginti 1,6 mln. litų žalą.

Paklaustas, ar visiems prašantiesiems iš tiesų bus sumokėtos kompensacijos, A.Dagilis abejojo: „Tikrai taip nebus, nes ne visi pristatė reikalingus dokumentus. Ne visi žmonės saugojo šaldytuvų ir televizorių pirkimo dokumentus, o dabar, kai prireikė, nebuvo galimybės nustatyti jų vertės.“

Specialisto teigimu, rajono savivaldybė potvynio aukoms neskyrė nė lito, nes esą nebuvo kraštutinių atvejų – nė vienas gyventojas neliko be pastogės, nuo potvynio nenukentėjo daugiavaikės šeimos.

Vidaus reikalų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Violeta Kiburytė teigia, kad visos nukentėjusios rajonų savivaldybės informaciją apie nuostolius turėjo pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Esą departamentas visus dokumentus teiks Vyriausybei, o ji priims sprendimą, kada ir kokio dydžio kompensacijas mokėti.Tie, kurie buvo apdraudę būstus, išmokas gavo, o visi kiti tebelaukia pinigų.

Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija, aptarusi pavasario potvynio Lietuvoje valdymą ir jo padarytų nuostolių kompensavimo galimybes, nutarė siūlyti Vyriausybei pirmiausiai kompensuoti nuostolius ūkio subjektams, kurie buvo pasitelkti padėti, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms šalinti potvynio padarinius, skyrusiems savo technikos ar kitų materialinių resursų.

Pirmumo teisę kompensuoti nuostolius – per 335 tūkst. litų – nutarta siūlyti suteikti gelbėjimo ir potvynio padarinių likvidavimo darbus atlikusioms civilinės saugos sistemos pajėgoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Lietuvos kariuomenei.

Komisija skaičiuoja, kad valstybės bei savivaldybių įmonės ir įstaigos bei ūkio subjektai patyrė per 7,3 mln. litų nuostolį. Gyventojai, remiantis pateiktomis kompensavimo paraiškomis, manoma, patyrė 2,57 mln. litų nuostolių, tačiau deklaruotos sumos dar turės būti pagrįstos.

Komisijos pirmininko vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, dėl kompensacijų gyventojams apsispręsti turės Vyriausybė, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, nukentėjusiųjų socialinę padėtį ir kitas aplinkybes. O dėl nuostolių kompensavimo gyventojams dar bus diskutuojama.

„Tarkime, Kaune, kur Nemunas užliejo individualių namų kvartalą, yra susidariusi sudėtinga situacija. Aplinkos ministerijos teigimu, ši teritorija yra pažymėta kaip galima potvynio zona ir leidimai statyboms neturėjo būti duoti. Šiuo atveju, manau, savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę. Mano įsitikinimu, patys žmonės turėtų apsidrausti turtą“, – sakė ministras R.Palaitis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas spaudai Donatas Gurevičius sakė, kad departamentas visus su gyventojų patirtais nuostoliais susijusius dokumentus Vyriausybei pateikė dar vasaros pradžioje.

„O kaip skirstomi pinigai ir kam mokamos kompensacijos, pasakyti negaliu, – sakė D.Gurevičius. – Planuota lėšų skirti iš Valstybės rezervo fondo, tačiau iš jo kompensacijų tikisi ne tik potvynio, bet ir praūžusios vėtros aukos.“

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio teigimu, artimiausiu metu planuojama priimti Vyriausybės nutarimą, pagal kurį bus mokamos kompensacijos.

Kauno miesto savivaldybės taryba pastarajame posėdyje pritarė vienkartines pašalpos skyrimo tvarkos aprašo pakeitimams, kurie patikslimo del stichinių nelaimių (gaisro, škvalo ir kitų) reikalingos pagalbos nukentėjusiesiems skyrimo tvarką.Dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilęs Neries vandens lygis ties Kaunu naktį iš kovo 21-osios į 22-ąją užliejo Radikius, Salius ir Kleboniškį. Dalį gyventojų gelbėtojai naktį evakavo.

Šį pavasarį potvynis kilo Nemuno žemupyje, Nemuno ir Neries aukštupiuose, patvino Lėvens ir Sanžiles upių baseino zonos. Per potvynį ir polaidį buvo užlietos Šilutės rajono, Pagėgių, Kauno rajono, Panevėžio rajono, Jonavos rajono, Joniškio savivaldybių teritorijos – iš viso beveik 40 tūkst hektarų.

Didžiausios teritorijos buvo užlietos Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse. Nukentėjo 32 kaimai, per 300 namų ir sodybų, 2,7 tūkst. sodo namelių. Užlietose teritorijose gyvena beveik tūkstantis žmonių, per potvynį evakuota buvo beveik pusė jų.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min