„Jame po vienu stogu bus sukoncentruotos visos vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio smurto ir jo artimiesiems reikalingos paslaugos. Būtent to – galimybės kiekvienam nukentėjusiam vaikui gauti kompleksinę pagalbą vienoje vietoje – Lietuvoje šiandien trūko“, – naujovę spaudos konferencijoje antradienį pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Projektą vykdys globos namai „Užuovėja“, centras bus kuriamas bendradarbiaujant su Islandijos Vaiko teisių apsaugos agentūra. Anot ministrės, jam kurti skirta 0,9 mln. eurų. Šiuo metu dar rengiamasi statyboms, tačiau globos namų direktorė Gytė Bekštienė sakė besitikinti, kad centras Verkių regioniniame parke pertvarkius buvusį viešbutį ims veikti jau kovą.
Planuojama, jog jame pradžioje dirbs 5 psichologai, šiuo metu vyksta specialistų apmokymai.
„Pagalba nukentėjusiems nuo smurto bus suteikta visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo regiono, kur jie gyvena“, – sakė A.Pabedinskienė.
Tam ketinama steigti specialistų grupes šalies regionuose, kurios taip pat vykdytų vaikų apklausą ir gautų konsultacijas iš centro.
Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų bei Sveikatos apsaugos ministerijų bei Generalinės prokuratūros specialistai šiuo metu rengia rekomendacijas, kuriomis turės būti vadovaujamasi atliekant minėtas procedūras.
„Specialistai, tyrėjai perduos vaiką per vaiko teisių apsaugos tarnybas į centrą, kuriame bus vykdoma viena apklausa, t.y. vienoje vietoje bus visi specialistai: tiek ikiteisminį tyrimą vykdantis prokuroras, vykdantis ikiteisminį tyrimą, tiek medikas, kuris vykdys vaiko medicininę apžiūrą, tiek psichologas, kuris specialiame vaiko kambaryje vykdys vaiko apklausą“, – kaip veiks centras, paaiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitė.
Prireikus, vaikas įstaigoje galės likti ilgesniam laikui.
Anot jos, centre apklausas vykdytų tik psichologas, tuo metu jas nuotoliniu būdu stebėtų prokuratūros atstovai, policijos tyrėjai.
Medikai apžiūrą galės atlikti taip pat tam skirtoje patalpoje. Prireikus, vaikas įstaigoje galės likti ilgesniam laikui.
Kaip sakė Islandijos Vaiko teisių apsaugos agentūros vadovas Bragis Gudbranssonas, toks centras, vadinamas Vaiko namu, Reikjavike veikia jau 18 metų – šiuo pavyzdžiu pasekė apie 30 miestų Europos šalyse, tarp jų – ir Vilnius.
„Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus yra labai unikalūs ta prasme, kad yra labai retai randama neginčijamų įrodymų. Labai sudėtinga rasti ir medicininių įrodymų – iš esmės, tik 5 proc. bylų šios išvados yra lemtingos.
Paprastai nėra kitų liudininkų, tik vaikas. Todėl tiriant seksualinius nusikaltimus, turime pasitikėti vaiko atsivėrimu – tai yra esminis tyrimo aspektas tiriant seksualinius nusikaltimus prieš vaikus“, – sakė jis.
Tirti šiuos nusikaltimus, Islandijos atstovo teigimu, yra sunku, nes vaikas gali nesuprasti, kad prieš jį panaudotas smurtas, jie gali nemokėti apibūdinti nusikaltimo, jį gali veikti ir patys smurtautojai, kurie dauguma atvejų yra iš vaikams artimos aplinkos. Taip pat vykdant pakartotines apklausas vaikas yra traumuojamas, nes priverčiamas vėl prisiminti nusikaltimą. Tad būtina, jog visi su vaiku bendraujantys specialistai veiktų kartu.
„Vaiko namų esmė yra apklausti vaiką vieną kartą, užtikrinant, kad asmuo, kuris tai daro, būtų specialiai apmokytas įsiklausyti į vaiko istoriją, kuris remtusi specialiu įrodymais paremtu tyrimo protokolu, kad nebūtų klausiama nukreipiančių ar klaidinančių klausimų“, – tvirtino B.Gudbransonas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet Islandijoje apklausiama 250-300 seksualinį išnaudojimą patyrusių vaikų, nors Islandijoje yra dešimt kart mažiau žmonių, nei Lietuvoje.
Kasmet Islandijoje apklausiama 250-300 seksualinį išnaudojimą patyrusių vaikų, nors Islandijoje yra dešimt kart mažiau žmonių, nei Lietuvoje.
Tuo metu Lietuvoje, anot A.Pabedinskienės, 2013-aisiais identifikuota apie 90 seksualinio smurto atveju, 2014-aisiais – 64.
„Šie skaičiai yra visiškai nerealistiniai. Sakyčiau, kad tai gali būti nuo 1 iki 10 procentų nuo visų atvejų realybėje“, – BNS sakė Islandijos ekspertas.
Anot jo, mažinant problemą ir siekiant išsiaiškinti daugiau seksualinio smurto atvejų, būtina, jog tarnybos veiktų kartu tiriant policijos, ligoninių ir kitų įstaigų duomenis, tai pat kuo plačiau apie tai kalbėti visuomenėje.
Kad skaičiai nėra realūs, pripažino ir A.Pabedinskienė bei išreiškė viltį, kad centro steigimas „suteiks prevencinę galimybę identifikuoti visus atvejus, kurie vyksta“.
