Anot Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus Narmonto, vienas svarbiausių pakeitimų yra susijęs su teritorijų planavimo dokumentais: nuo šiol jų rengimas bus ne statybų vykdytojo, bet savivaldybės pareiga.
Mažiau procedūrų
„Gyventojams šis įstatymas yra naudingas, nes nebereikia gaišti laiko laukiant kada bus parengti teritorijų planavimo dokumentai. O jų parengimas savivaldybėje statybų vykdytojams nieko nekainuoja. Įstatymas svarbus ir investuotojams: anksčiau metus ar daugiau trukęs dokumentacijos procesas atbaidydavo potencialius investuotojus. Dabar visas procesas turėtų trukti apie tris mėnesius“, – teigia pašnekovas.
Pasak M.Narmonto, iki sausio 1-os galiojęs įstatymas buvo apsunkintas įvairiomis procedūromis. Dabar Lietuvoje galiojanti sistema yra tokia pati, kaip ir daugelyje Europos šalių. M.Narmontas teigia, kad dėl šio įstatymo Lietuva pakilo iš 27-os vietos į 17-ąją patraukliausių investuotojams pasaulio šalių reitinge „Doing Business“.
M.Narmontas teigia, kad dėl šio įstatymo Lietuva pakilo iš 27-os vietos į 17-ąją patraukliausių investuotojams pasaulio šalių reitinge „Doing Business“.
Naujiena – informacinė sistema
Nuo šiol kiekviena savivaldybė, remdamasi savo bendruoju planu, gali iškart suteikti sąlygas techniniams projektams vykdyti. Įstatymu palengvintos ir kitos procedūros, pavyzdžiui, žemės paskirties keitimas ar specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas. Taip pat žymiai sutrumpėjo detaliojo plano rengimas: anksčiau užtrukdavęs iki 125 dienų, dabar jis truks iki 75 dienų. Savivaldybės negali reikalauti, kad detaliuosius planus parengtų fiziniai ar juridiniai asmenys.
„Nemažai pokyčių laukia ne tik statybų vykdytojų ir savivaldybių, bet ir teritorijų planavimo dokumentus rengiančių specialistų. Suvienodinti žymėjimai bendruosiuose savivaldybių planuose tam, kad juos suprastų bet kuris gyventojas. Tai yra svarbu, nes kuriama teritorijų planavimo informacinė sistema, kurioje bus galima stebėti, kokie projektai yra vykdomi savivaldybėse. Naudodamiesi šia sistema, gyventojai galės sekti statybų etapus, susipažinti su projektine dokumentacija. Kitaip tariant, kiekvienas žmogus galės pasižiūrėti, kas vyksta jo kaimynystėje, jo savivaldybėje ar visoje Lietuvoje ir matyti, ar laikomasi terminų“, – pasakoja M.Narmontas.
Žiupsnelis kritikos
M.Narmontas sako, jog tikisi, kad naujas įstatymas bei informacinės sistemos padės užtikrinti sąžiningą ir spartų tinkamos gyvenamosios ar darbinės aplinkos Lietuvoje kūrimą. Vis dėlto Architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius teigia, kad įstatymą supa dar nemažai nežinios. Pasak jo, ne visų poįstatyminių aktų įgyvendinimas aiškus. Pavyzdžiui, neapibrėžta teritorijų planavimo dokumentų hierarchija ir kai kurie reikalavimai jiems. „Įstatymo taikymas paaiškės per jo praktiką. Galimas daiktas, jog tai bus administracinių teismų praktika“, – sako J.Vaškevičius.
Aplinkos ministerija įsteigė karštąją liniją klausimams apie įstatymą atsakyti. Nuo 9 iki 18 valandos darbo dienomis skambindami numeriu 864667920, gyventojai gali užduoti klausimus, susijusius su naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymu.
