Kol kas nuotolinių studijų programų pasirinkimas Lietuvoje nėra didelis.
„Mes siūlome dvejas – teisės ir valdymo bei socialinio darbo – bakalauro nuotolinių studijų programas. Nuotolinės studijos Lietuvoje dar nespėjo išpopuliarėti, tačiau potencialo, manau, tikrai yra“, – sakė Mykolo Riomerio universiteto nuotolinių studijų centro direktorė Nijolė Saugėnienė. Jos teigimu, jei būtų platesnė studijų programų pasiūla, susidomėjusių tokia studijų forma būtų kur kas daugiau.
„Tai yra savarankiškos studijos, į universitetą reikia atvykti tik išlaikyti egzaminų. Žmogus pats gali pasirinkti mokymosi tempą ir laiką. Įgyjamas diplomas – visavertis, kaip ir dienines studijas baigusio studento“, – pažymėjo N.Saugėnienė.
Lietuvoje nuotolinės studijos yra kokybiškos. Tačiau užsienyje gausu antrarūšių universitetų, kurių kokybė abejotina. Taip žmonės ir susikūrė tą neigiamą įspūdį. Sakė P.Abarius.
Neatsikrato baimių
Tačiau nuotolinės studijos Lietuvoje tebėra apgaubtos neigiamo įvaizdžio aureolės.
„Lietuvoje nuotolinės studijos yra kokybiškos. Tačiau užsienyje gausu antrarūšių universitetų, kurių kokybė abejotina ir jų diplomui gauti didelių pastangų nereikia. Taip žmonės ir susikūrė tą neigiamą įspūdį“, – įsitikinęs Vilniaus nuotolinių studijų centro direktorius Povilas Abarius.
Pasak jo, studijuojant tokiu būdu, daug laiko praleidžiama interaktyviai – internetu bendraujant su dėstytojais, konsultuojantis.
„Nuotolines studijas dažniau renkasi magistrą studijuojantys žmonės. Abiturientai retai turi pakankamai motyvacijos, kad sugebėtų gerai mokytis savarankiškai“, – sakė P.Abarius.
Darbdaviams nesvarbu
Pasak darbo rinkos ekspertų, darbdaviai paprastai nesidomi, ar potencialus darbuotojas mokėsi dieniniame, neakivaizdiniame skyriuje ar nuotolinių studijų būdu, svarbiausia – turimas diplomas. „Studijų būdu darbdaviai domisi nebent tada, kai žmogus nori įsidarbinti vis dar studijuodamas – tuomet teiraujamasi, kaip mokslas bus derinamas su darbu“, – sakė „Cvmarket.lt“ administracijos ir personalo vadove Jovita Suslonova.
Tačiau, anot jos, dalis lietuvių darbdavių mieliau renkasi Lietuvoje išsilavinimą gavusį darbuotoją. „Darbdaviai pasidalija į dvi grupes: vieni neturi pakankamai informacijos apie aukštąjį mokslą užsienyje ir negali palyginti įgyto „žinių bagažo“, todėl jiems lengviau įvertinti kandidatą, baigusį studijas Lietuvoje. Kita darbdavių dalis atvirkščiai, mano, kad darbuotojas, studijavęs užsienyje, atneš į įmonę naujų vėjų, lengviau bendraus užsienio kalbomis“, – teigė J.Suslonova.
