Pasiryžusiems kovoti dėl teisybės autorinių teisių gynėjai pataria pasikaustyti kantrybe ir mokėti derėtis: nuotraukų autorių, prisiteisiančių pinigines kompensacijas yra, tačiau nedaug.
Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – kaunietis Giedrius Ambrazevičius. Fotografuojantis vyras prieš keletą metų buvo įsisukęs į teismų karuselę, kilusią dėl jo padarytos atsitiktinės nuotraukos. „Viename renginyje nufotografavau dvi merginas prie BMW automobilio. Kadangi nuotrauka išėjo labai gera, įdėjau į vieną automobilistų forumą. Maždaug po mėnesio savo nuotrauką pamačiau „Vakaro žiniose“. Jie pakeitė automobilio numerį, tačiau visa kita liko kaip buvę. Nuotrauka reklamavo laikraščio prenumeratos akciją. Aišku, apie tai, jog tai mano kūrinys, niekur nebuvo užsimenama“, – pasakojo kaunietis.
Žmonės turi išmokti gerbti kūrinių autorius. Namą, automobilį ir kitus daiktus mes suvokiame esant nuosavybe, tačiau reikia suprasti, kad lygiai taip pat yra ir su nuotrauka. Nėra taip „pykšt pokšt“ – pasiėmiau iš interneto, kažką pritaikiau, pristačiau albumą ir užsidirbau pinigų, pastebėjo fotografas M.Jovaiša.
Tąkart Giedrius paskambino leidinio vadovui, kuris pažadėjo pasidomėti situacija ir susisiekti su nuotraukomis autoriumi. Tačiau žadėto skambučio vyras taip ir nesulaukė. „Paskambinęs dar kartą išgirdau, kad niekas su manimi nežada tartis nei dėl autorystės, nei dėl honoraro. Tai supratęs, kreipiausi į teismą“, – pasakojo G.Ambrazevičius. Kauniečio surašytoje pretenzijoje teigiama, kad publikuodami fotografiją be autoriaus sutikimo, nesumokėję jam honoraro bei naudodami ją komerciniais tikslais, laikraščio leidėjai pažeidė autoriaus teises, todėl turėtų sumokėti piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Prireikė kantrybės, nes procesas buvo nagrinėjamas keliuose teismuose, tačiau galutinis sprendimas buvo naudingas nuotraukos autoriui. Kaip kompensacija kauniečiui buvo išmokėta penkiaženklė suma.
Aukščiausiąjį teismą buvo pasiekusi ir žymaus fotomenininko Ramūno Danisevičiaus bei jo kolegų istorija, tačiau ji baigėsi kitaip. Profesionalų nuotraukas neatsiklausęs išspausdino vienas bulvarinis laikraštis. Už tai žemesnės instancijos teismas fotografams priteisė pinigų. Tačiau nukeliavusi į Aukščiausiąjį teismą ji buvo išnagrinėta autorių nenaudai: nuotraukų pasisavinimas nebuvo įvardintas vagyste. „Tuo viskas ir pasibaigė, dar turėjome grąžinti priteistus pinigus“, – sakė R.Danisevičius.
Profesionalų nuotraukos atsiduria virtualiose duomenų keityklose
Su nuotraukų vagimis susidurti teko ir „15min“. Skaitytojams paskelbtame nuotraukų konkurse „Mano miestas“ buvo pasirodžiusios dvi žymių Lietuvos fotografų nuotraukos, kurių autoriais prisistatė kiti asmenys. Kaunietė Inesa prizo tikėjosi už fotografo Mariaus Jovaišos nuotrauką, įtrauktą į rinkinį „Neregėta Lietuva“. Pasak menininko, šis incidentas – ne pirmasis.
„Visą albumą „Neregėta Lietuva“ kažkas nelegaliai nukopijavo ir perkėlė į svetaines, iš kurių, naudojantis duomenų keitimosi programa, kiekvienas norintis mano nuotraukas gali parsisiųsti. Kiek žinau, ten jos tapo labai populiarios. Aš niekur nesikreipiau, nes manau, kad tai bergždžias darbas. Didžiausios pasaulio įmonės nesugeba apsaugoti savo kūrinių. Buvo ir yra žmonių, kurie tai daro ir nesusimąsto, kad kenkia autoriui. Galbūt tai, kad jie pasisavino lietuvių autoriaus nuotraukas, privers juos susigėsti.
Tiesioginės žalos lyg ir nepatyriau: vistiek tie žmonės, kurie nelegaliai platina mano albumo nuotraukas, nepirktų jo, kainuojančio 250 litų. Man padarė savotišką reklamą – nurodė, kad tai mano nuotraukos. Tačiau galėjo paprašyti. Nė vienam, kuris norėjo publikuoti, platinti mano nuotraukas, neatsakiau“, - teigė M.Jovaiša. Pasak fotografo, didžiausias iššūkis, kad internetas Lietuvos autorių kūrinius atveria visam pasauliui. Todėl surasti pažeidėjus tampa beveik neįmanoma: „Tarptautinis persekiojimas yra labai sudėtingas ir nevertas tų pinigų bei pastangų, kuriuos reikėtų investuoti“.
Spaudos fotografų klubo vadovo Jono Staselio nuomone, baisiausia situacija buvo prieš dešimtmetį. „Tada nuotraukos būdavo labai vagiamos. Taip leidiniams atsieidavo pigiau. Dabar labiau pradedama kovoti dėl autorinių teisių. Dažnai nuotraukas neteisėtai pasisavinę leidinių atstovai aiškina, kad nežinojo, jog jos priklausė fotografams. Tačiau nežinojimas nėra pateisinamas“, – įsitikinęs J.Staselis.
LATGA-A: „Dažniausiai vagiamos internete publikuojamos nuotraukos“
„Nuotraukų vagystės, ypač internete publikuojamų, išgyvena piką. Beveik kasdien sulaukiame skambučių iš autorių, kurie teigia, kad iš jų asmeninių interneto portalų be jų pačių žinios pasirodė spaudoje, kituose leidiniuose ar internete“ – tikino Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Vizualinių menų skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė. „15min“ pašnekovės teigimu, nuo nuotraukų vagių nukenčia ir profesionalai, ir mėgėjai. Ypač daug pavagiama internete publikuojamų fotografijų.
„Žmonės klysta manydami, kad tai, kas internete, galima naudoti visiems. Tačiau be autoriaus žinios paėmus nuotrauką, kuri buvo publikuojama internete, padaromas lygiai toks pat pažeidimas, kaip nuskenavus nuo knygos ar perspausdinus iš spaudos leidinio, katalogo“, – pabrėžė LATGA-A atstovė. Nukentėjusiems nuotraukų autoriams specialistė patarė pirmiausia pabandyti tartis su pažeidėjais.
„Reikėtų nusiųsti registruotą laišką, kuriame neteisėtai nuotraukas publikavę asmenys ar įmonė būtų įspėta apie tai, kad pažeidė autoriaus teises. Laiške taip pat reikėtų tiksliai surašyti reikalavimus: pirmiausia – išimti, nebepublikuoti to kūrinio, atsiprašyti viešai, sumokėti honorarą. Taip pat nurodyti terminą. Jei per tą laiką reikalavimų nepaisoma, vienintelis kelias – kreiptis į teismą“, – sakė G.Naprušienė.
Autorių teisių gynime besispecializuojantis advokatas Andrius Iškaukas tvirtino, kad teisminiuose ginčuose labai svarbi nuotraukos autoriaus pozicija. Nuo to labai priklauso bylos sėkmė. „Lietuvos įstatymai pripažįsta nuotrauką kaip autorinį kūrinį, jį galima prilyginti paveikslui. Formaliai nuotraukų autorių teisės yra ginamos gerai, aišku, viskas priklauso nuo konkretaus atvejo ir kaip pats menininkas sugeba save atstovauti teisme, – teigė teisininkas. – Įrodyti, kad nuotrauka daryta vieno ar kito žmogaus, nėra sudėtinga. Pavyzdžiui, turėjome bylą, kuomet svetimos nuotraukos buvo platintos internete. Atėjęs tikrasis autorius pateikė aukštos raiškos neapdorotas nuotraukas – tai ir buvo įrodymas, kad kūriniai tikrai daryti jo“.
Anot A.Iškausko, keblumų kyla, kai nuotraukos perkamos iš tarpininko, tarkim, naujienų agentūros: „Viešai publikuojant nuotraukas reikalaujama, kad prie jų būtų autoriaus vardas ir pavardė. Tai kartais sudėtinga padaryti, ypač perkant nuotraukas iš agentūrų“.
