KPD darbuotojai, patikrinę valstybės saugomas kapines, aptiko, kad apie 50 kapaviečių yra labai blogos būklės: baigia suirti laidojimo rūsiai, jų atraminės sienelės, kai kur suvirtę ar įtrūkę antkapiai, rašo dienraštis „Vilniaus diena“.
Pastebėta, kad labiausiai apirusi šiaurinė kapinių tvoros dalis, kurią vargiai galima vadinti tvora – tvoros mūras vietomis išardytas, išgriuvę tarpai užlopyti vieliniu tinklu, kai kur praminti takai į privačias valdas. Apiręs mūras kelia pavojų išlikusiems autentiškiems šiaurinės tvoros fragmentams. Nerimą kelia ir kapinėse nepjaunami peraugę ir sutrešę medžiai.
Supraskite, mes tik eksploatuojame kapines. Už ten esančias saugomas vertybes atsakomybę turėtų prisiimti ir KPD, ne tik iš mūsų reikalauti. Negali šlavėjas prižiūrėti kultūros paveldo statinio, – aiškino Juozas Gedvilas.„Aplankius Rasų kapines darosi liūdna ir graudu. Net sovietinio režimo laikais neteko matyti taip apleistų kapinių. Tokia paminklų, laidojimo rūsių ir atraminių sienelių būklė kelia grėsmę ir Rasų kapinių lankytojų saugumui. Kasdien Rasų kapines aplanko vidutiniškai šeši lenkų turistų autobusai, o savaitgaliais ir švenčių dienomis jų būna gerokai daugiau“, – KPD kreipimesi.
Tačiau Miesto ūkio departamento vadovas Juozas Gedvilas tik skėstelėjo rankomis – papildomiems darbams savivaldybės ižde lėšų nėra, o kultūros vertybių apsauga esą apskritai ne Miesto ūkio padalinio sritis. Mat Rasų kapines prižiūrinčiai bendrovei „Aketonas“ savivaldybė moka tik už šienavimą, atliekų išvežimą, takų priežiūrą bei kapinių apsaugą.
„Bendrovė konkursą laimėjo ne paminklus, o kapines tvarkyti. Jose esantiems statiniams tvarkyti lėšų nenumatyta. Supraskite, mes tik eksploatuojame kapines. Už ten esančias saugomas vertybes atsakomybę turėtų prisiimti ir KPD, ne tik iš mūsų reikalauti. Negali šlavėjas prižiūrėti kultūros paveldo statinio“, – aiškino J.Gedvilas.
Miesto ūkio klausimus kuruojantis Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius pabrėžė, kad KPD iškeltus reikalavimus įgyvendins tik tada, jeigu paveldosaugininkai patys pasirūpins darbų finansavimu.
„Jeigu kas skirtų pinigų, argi kas ginčytųsi? Mes ir patys labai norime, kad Rasų kapinės būtų sutvarkytos, bet šiuo metu patys neturime iš ko net už elektrą sumokėti. Ir taip jau savomis lėšomis pagrindinį kapinių taką sutvarkėme, kuriuo eidami prezidentai klupinėjo“, – piktinosi vicemeras.
Kol kas tiksli darbų suma nežinoma. Miesto valdžia artimiausiu metu ketina preliminariai suskaičiuoti, kiek kainuotų nurodyti darbai, ir kreiptis į KPD dėl finansavimo. Tik gavusi numatytas lėšas savivaldybė galėtų skelbti kapinių atstatymo darbų konkursus.
Rasų kapinėse šiemet baigiama tvarkyti kapinių centrinė koplyčia, kuriai Kultūros ministerija atriekė 652 tūkst. litų, ir 26 tūkst. – Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat nutiestas pagrindinio tako ruožas nuo vartų iki centrinės koplyčios. Šie darbai Vilniaus savivaldybei kainavo dar 50 tūkst. litų.
Tačiau KPD Vilniaus teritorinis padalinys Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio departamentui pateikė daugiau reikalavimų – prašyta iki liepos 20 d. sutvarkyti Vilniaus garbės piliečio Sigito Lasavicko kapvietę ir jos aplinką bei Lietuvos karių kapus. Iki rugpjūčio 1-osios prašoma atstatyti literatūros teoretiko ir istoriko Euzebijaus Slovackio kapo antkapį bei sutvarkyti aikštelę šalia kapavietės. Taip pat nedelsiant reikalaujama pradėti paminklų, laidojimo rūsių, atraminių sienelių ir tvoros avarinės būklės likvidavimo darbus.
Rasų kapinės įsteigtos 1796 m. Iš pradžių kapines juosė medinė tvora, tačiau per prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto žygį ji buvo sudeginta. Naują mūrinę tvorą Rasų kapinėse 1820 m. pastatė misionieriai.
