Gimtinė grįžo pati
Kreivėnų kaime, keli šimtai metrų nuo Tilžės plento, vėjo jėgainėmis nusėtoje teritorijoje, 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, turėjo gyventi keturi gyventojai. Iš pilkai tinkuotos raudonų plytų trobos plastikiniais langais išlindusi Regina pareiškė, kad pavėlavome – kaimas pernai išnyko.
Kaip paaiškėjo vėliau, jis kol kas neišnyko – tiesiog šiek tiek pasislinko link kitapus geležinkelio bėgių, Kamščiuose, gyvenančios Genės Ruzgienės, Reginos kaimynės. Ji, pasirodo, jau 33 metus svajojusi gyventi savo gimtinėje, Kreivėnuose. Ir še tau – kaimas „parėjo“ pas ją – pagal naująją tvarką jos namai dabar priskirti Kreivėnams.
– Ištekėjusi 1975 m. su vyru persikrausčiau į Tauragę, tačiau gimtinė traukė, apsigyvenome Kamščių kaime, netoli vietų, kur užaugau, čia gyvename iki šiol. Nebūčiau pagalvojusi, kad ne aš, o gimtasis kaimas grįš pas mane, – sako moteris.
Išnyko Žilučiai
Pasak Jono Gedmino, Lauksargių seniūno, kaimų ribos įsigaliojo nuo pernai. Keitėsi ne vien Kreivėnai, ribos naujai nubrėžtos ir kitiems kaimams. Nepaisant, kad jame buvo apie penketas sodybų, Žilučių kaimas išvis išnyko. Kaip seniūnas sako, viena troba priskirta Kregždėnams, kelios, esančios kitapus kelio, – Kamščiams.
Nors ir įnešta sumaišties gyventojams, tačiau ribų keitimu, kaip sako J.Gedminas, siekta taisyti sovietinių laikų kurioziškai nubraižytas kaimų ribas, kai žemėlapiai buvo sudarinėjami žemėtvarkininkams neišeinant iš kabineto. Brūkšt ant žemėlapio, o gyventojas vieną dieną sužino, jog jo vienas trobos galas viename kaime, kitas – kitame.
Tauragė – viena pirmųjų Lietuvoje ėmusi „taisyti“ ribas
Keisti gyvenamųjų vietovių ribas nutarta dar 1994 m. priėmus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių valstybinio registro tvarkymo <...> teritorijų ribų nustatymo ir keitimo“.
Kaip informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Loreta Dovidauskienė, Tauragės ir Jurbarko rajono savivaldybių tarybos keisti kaimų ribas apsisprendė 2007 m. ir buvo vienos pirmųjų savivaldybių tai įgyvendinusių kompleksiškai.
Lauksargių seniūnijai vietoj 16 nuo pernai priklauso 15 kaimų. Kreivėnuose likusios tik trys sodybos. Iš trijų kaimynių nuosavoje žemėje gyvena tik G.Ruzgienė.
Teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos schemas rengė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto, dabar vadinamo VĮ Valstybės žemės fondu, projektuotojai. Ribos, kaip sako J.Gedminas, braižytos orientuojantis į žmonių sklypų ribas, kelius, kanalus. Siekta taip nustatyti kaimų ribas, kad vienam savininkui priklausanti žemė neatsidurtų skirtinguose kaimuose.
Kreivėnuose – trys sodybos
Lauksargių seniūnijai vietoj 16 nuo pernai priklauso 15 kaimų. Kreivėnuose likusios tik trys sodybos. Iš trijų kaimynių nuosavoje žemėje gyvena tik G.Ruzgienė. Arčiau Tilžės plento gyvenanti Birutė sodybą nuomuojasi, o netoliese gyvenanti Regina gyvena tėvams kadaise priklausiusioje sodyboje, kurią ji pardavė netoli namo esančią vėjo jėgainę eksploatuojančiai įmonei „Energogrupė“. Justinas Vilpišauskas, įmonės vadovas, sako leisiąs Reginai čia gyventi iki gyvenimo galo.
Kaip pasakoja Regina, kadaise, prieš keliasdešimt metų, kalnuotoje vietovėje stovėję apie dvidešimt kaimynų sodybų. Dabar jas pakeitė nebylūs sparnais, tarsi rankomis, mojantys vėjo malūnai. Vienas stovi netoli moters namų. Vakarop apsilankius sodyboje pastarojo šešėlis glostė Reginos kiemą. Dėl nuo jo sklindančio garso rodėsi, kad netoliese skrenda lėktuvas. Kaip aiškino Saulius Vytas Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius, garsą skleidžia ne, kaip neretai galvojama, sparnai, o elektrą gaminantis generatorius. Pašnekovas sakė, jog jėgainės statomos taip, kad neviršytų higienos normoje numatyto triukšmo lygio – 45 decibelų (dB), tad gyventojams diskomforto neturėtų kelti.
Pinigų reikšmė nesikeičia
Paklausta, ar jos netrikdo sodybą supantys malūnai, Regina nutylėjo. Sako, bet ką pakęstų, kad galėtų gyventi mylimoje tėvų sodyboje. Į ją, kai ji buvo negyvenama, sako, jos tėvai atsikraustė 1952 m., prieš tai joje tikriausiai gyveno vokiečiai. Tačiau kaimas netraukia jos vaikų, kurie gyvenimus kuria Klaipėdoje ir Vilniuje. Dabar klevų ir gluosnių supamoje sodyboje ji gyvena su savo kate Zita. Jos kaimynės G.Ruzgienės viena dukrų – Tauragėje, kita liko kaime.
Kreivėnų kalniukais, kuriais G.Ruzgienė mena vaikystės žiemomis važinėjusi rogutėmis, dabar rieda tik čia žemės turinčių ūkininkų traktoriai ir vėjo jėgaines eksploatuojančių įmonių transportas.
Kaimynės mena, jog prieš 50 metų Kreivėnų kaime vienapus geležinkelio buvę apie keliolika sodybų, kitapus irgi panašiai tiek. Pasak G.Ruzgienės, ketindama nusausinti ir žemės ūkiui pritaikyti kalvotus Kreivėnų laukus, valdžia siūlė tiek pinigų, kiek pakaktų įsigyti sodybą kitur. Tada, apie 1975 m., tėvai kraustėsi į Šilutės rajone esančius Kulmenus. Netrukus su žeme buvo sulygintos Kreivėnuose gyvenusių kaimynų sodybos.
Kreivėnų kalniukais, kuriais G.Ruzgienė mena vaikystės žiemomis važinėjusi rogutėmis, dabar rieda tik čia žemės turinčių ūkininkų traktoriai ir vėjo jėgaines eksploatuojančių įmonių transportas. Vėją pažabojusios įmonės nuomoja žmonių žemes, kai kurių žemes išperka. „Energogrupės“ vadovas J.Vilpišauskas sako už vienai vėjo jėgainei reikalingą 15 arų plotą vietiniams mokantis 700 litų nuomos mokestį.
Anot jo, mažiau rūpesčių, kai žemes žmonės išnuomoja, tada jie kas mėnesį gauna užmokestį. Daugiau rūpesčių su tais, kurie žemę parduoda, išleidžia pinigus ir ima sukti galvą „ar ne per pigiai aš čia pardaviau“. Pašnekovas prasitarė, jog vardan šventos ramybės vietinių prašymu tenka remti vietos bendruomenės renginius.
50 metų...
Teko girdėti gretimo kaimo gyventojo nusiskundimą, esą jo auginamas gyvulys dėl vėjo jėgainių skleidžiamų elektromagnetinių bangų atsivedė jauniklį su penkiomis kojomis. Kaip sako S.V.Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius, besiskundžiančiųjų vėjo jėgainėmis netrūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose užsienio šalyse, kuriose vėjo jėgainėmis elektros gaminimo patirtis siekia apie trisdešimt metų. Anot jo, neigiamo poveikio neįžvelgta.
Pašnekovo pasakojimu, skundai dėl neigiamo jėgainių poveikio būna dažniausiai nepagrįsti, tačiau žmonėms skundžiantis mėginama ieškoti kompromiso. Tarkim, jei vėjo jėgainės sparnai meta erzinantį šešėlį, yra galimybė įrengti daviklį, kuris tam tikru paros metu, kai saulė yra arti horizonto (tada šešėliai ilgiausi), duoda signalą jėgainei kuriam laikui išsijungti. Žinoma, tai kainuoja, ir nė vienas verslininkas, kol aplinkiniai nesiskundžia, nesuinteresuotas įsirengti tokišų daviklių.
Šiuo metu Lauksargių seniūnijoje tam pačiam savininkui priklausančios „Vėjo vatas“ ir „Vėjo gūsis“ Lauksargių seniūnijoje turi apie 80 ha ploto parką, kuriame 12 jėgainių. Tauragė – kraštas vėjuotas. Vidutinis metinis vėjo greitis, anot meteorologų, pas mus 5,5 m/sek. Vėjuočiau (6,5 m/sek.) yra tik Klaipėdos krašte.
Greta Reginos namų vėjo jėgainę turinčios „Energogrupės“ vadovas sako, kad kitos įmonės jėgainės stovi Pagėgių krašte ir pietinėje Lietuvos dalyje. Didžioji dalis mūsų krašte stovinčių vėjo jėgainių priklauso UAB „Vėjo vatas“ ir „Vėjo gūsis“.
Dalis jėgainių stovi ir Žygaičių krašte, kuriame įžvelgiama galimybė iš motinos gamtos pasiimti kitus išteklius – angliavandenilius, tiksliau, skalūnų dujas. Nežinomybės dėl negirdėto žemės išteklių išieškojimo genama šio kaimo bendruomenė beldžiasi į įvairias institucijas, Seimą. Už skverno tampo mūsų valdžios atstovus prašydami užtarimo padėti kovoti su nežinomu, tačiau monstru laikomu žemės gelmių „krapštinėtoju“ "Chevron".
Kas nežinoma – visuomet baugina, pavyzdžiui, išteklių iš žemės gelmių išgavimo vizijos... Kaip atrodys kraštovaizdis po 50 metų?
Penkiasdešimt metų. Tiek užtenka žolei suardyti asfaltbetoniu gristą nenaudojamą kelią, du kartus pasikeisti kaimų riboms, mediniam namui supūti ir nugriūti, kaimui išnykti ir iš gyvenamomis sodybomis nusėto kraštovaizdžio patapti inovacijomis alsuojančiu parku.
