Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sekmadienio rytą storiausia sniego danga buvo susidariusi vidurio ir pietryčių Lietuvoje. Čia ji siekė nuo 10 iki 12 cm. Tik pajūryje ir šiaurės rytų Lietuvoje kritulių beveik nebūta.
Vilniaus apskrityje vietomis užfiksuota ir 14 cm storio sniego antklodė.
Panašu, kad sniego danga nenutirpusi išsilaikys kelias artimiausias dienas, nes sinoptikai žada nešiltus orus ir dar daugiau kritulių.
Kelininkai sekmadienio rytą perspėja apie sudėtingas eismo sąlygas.
Vilniaus, Utenos, Šiaulių, Marijampolės ir Alytaus apskrityse valstybinės reikšmės kelių dangos padengtos plonu puraus sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios, skelbia eismoinfo.lt.
Kauno, Panevėžio ir Tauragės apskrityse magistraliniai keliai yra šlapi, krašto ir rajoniniai keliai su šlapio sniego provėžomis. Vakariniuose rajonuose ant kelių dangų vietomis susiformavo plikledis.
Visoje šalyje dirba kelių priežiūros mechanizmai, valomi ir barstomi magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai.
Vairuotojai prašomi būti atidūs ir neskubėti, nes keliai yra provėžoti bei slidūs, todėl svarbiausia, atsižvelgiant į kelio dangos būklę, pasirinkti saugų, o ne maksimaliai leistiną, greitį ir nelenkti kitų transporto priemonių, jei nėra būtinybės.
Panevėžio ir Utenos apskrityse ankstų rytą eismo sąlygas sunkino rūkas, matomumas vietomis buvo sumažėjęs iki 10 metrų.
Elektros skirstymo operatoriaus atstovas spaudai Martynas Burba BNS sekmadienį pranešė, kad didelis snygis elektros tiekimo šalyje nesutrikdė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo, kad dėl gausaus sniego naktį sulaukta 16 iškvietimų gelbėjimo darbams, sekmadienio rytas – ramus.
„Žuvusių ar traumuotų neturėjome, iškvietimai buvo dėl šlapios ir slidžios kelio dangos – tai užklimpęs automobilis, tai nuslydęs nuo kelio, „Via Baltica“ buvo avarija naktį dėl slidžios kelio dangos“, – teigė situacijų koordinavimo skyriaus atstovas.
Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijos skyrius sekmadienio rytą pranešė, kad sostinės gatvėse pamainomis dieną ir naktį dirba 30 barstytuvų. Pirmiausia kelininkai barsto tiltus, viadukus, įkalnes ir nuokalnes. Ypatingas dėmesys kreipiamas į metalinius tiltus, tokius kaip Liubarto, Žvėryno, Karaliaus Mindaugo, Žaliasis, Pilies, Tūkstantmečio estakada. Pūgai nurimus, Vilniuje visos gatvės pilnai nuvalomos ir pabarstomos per 8 val.
Magistralinės gatvės ir gatvės, kuriomis vyksta tranzitinis ir viešojo transporto eismas, pirmiausia pabarstomos šlapia druska. Centrinės miesto dalies siaurosios gatvės barstomos druskomis. Nuolat prižiūrimos ir kvartalinės gatvės – smėlio-druskos mišiniu. Iš viso yra barstomos ir valomos 539 gatvės (tai daugiau kaip 5 mln. kv. m). Per dvi paras išbarstoma apie 700 tonų šlapios druskos, apie 200 tonų smėlio-druskos mišinio ir 15 tonų druskų.
Besistebintiems sugrįžusia žiema – hidrometeorologijos tarnybos archyvų duomenimis, pati žemiausia kovo temperatūra yra buvusi prieš 52 metus -37.5 °C. Vidutinė kovo mėnesio temperatūra yra apie 0.6 °C. Klimatologinis pavasaris dar neatėjo, o orų svyravimai kovą gali pateikti staigmenų.
